Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2018-03-29 |
Klaipėdos savivaldybė jau pritarė politikų patvirtintam vaikų žaidimo aikštelių atnaujinimo planui – jau vyksta konkursai dėl penkių maždaug po 200 kv. m ploto aikštelių įrengimo, baigiama parengti tvarka, kuri skatintų gyventojus pačius prisidėti prie tokių objektų atnaujinimo, taip pat ruošiamasi pradėti demontuoti pavojų keliančius senus įrenginius.
Tokią informaciją trečiadienį Šeimos tarybai perteikė Savivaldybės administracijos Butų ir energetikos poskyrio vyriausioji specialistė Inga Kubilienė.
Dar pernai buvo suskaičiuota, kad iš maždaug 1000 vaikų žaidimų aikštelių dauguma neatitinka nei itin sugriežtėjusių higienos normų, nei saugumo reikalavimų, įrenginiai sulūžę ir pavojingi vaikams žaisti, šiuos įrenginius būtina demontuoti. Kasmet buvo numatyta demontuoti po maždaug 100 tokių aikštelių, pradedant nuo sovietinių, jau keliančių pavojų. Pasak I. Kubilienės, jei atsirastų kitur nepanaudotų lėšų, tokie darbai vyktų ir greičiau.
Pati Savivaldybė yra numačiusi kasmet įrengti ir viešosiose erdvėse vėliau prižiūrėti po 5 naujas, kokybiškas žaidimų aikšteles.
Pirmosios tokios penkios apie 200 kv. m ploto, su liejama smūgius švelninančia danga aikštelės bus įrengtos ties Žemynos gimnazija, Smilties Pylimo g. 3, Ryšininkų g. 3, Taikos pr. 10 namais ir Klaipėdos koncertų salės skverelyje.
Anot I. Kubilienės, jau įvyko konkursai ir jei nebus skundų, artimiausiu metu turėtų būti pasirašytos sutartys su rangovais ir darbai galėtų būti baigti iki rudens. Specialistės teigimu, preliminariai tokia aikštelė atsieis apie 30 000 eurų, iš kurių didžioji dalis tenka būtent guminei dangai. Vėliau dar bus perkama priežiūros funkcija, nes pagal higienos normą viena aikštelė per metus turi būti apžiūrima 57 kartus.
Pasak specialistės, jau beveik parengtas ir politikams tvirtinti bus teikiamas aprašas, pagal kurį gyventojai būtų skatinami prisidėti nuo 20 iki 30 proc. naujų aikštelių įrengimo sumos.
„Pavasario pabaigoje ar vasarą kviesime teikti paraiškas. Vėliau susidarysime eilę”, – sakė I. Kubilienė.
Pasak jos, tokių aikštelių priežiūra jau, ko gero, turėtų rūpintis patys gyventojai.
Tačiau Šeimos tarybos narė, asociacijos Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Aušra Zarambienė išreiškė nuogąstavimą, kad tokia našta gali būti gyventojams per didelė ir jie, žinodami tai, nesiryš prisidėti prie aikštelių atnaujinimo.
Dauguma dabartinių aikštelių yra ne visai sukomplektuotos, dalis jų sulaužytos, surūdijusios, be tinkamos dangos, kai kur išlikę buvusių smėlio dėžių fragmentai, todėl jos negali būti laikomos tinkamomis eksploatacijai.
2005-2008 metais savivaldybės lėšomis daugiabučių namų kiemuose buvo atnaujinta 10 vaikų žaidimo aikštelių. 2012-2015 m. buvo įgyvendinama valstybės biudžeto lėšomis finansuota Vietos bendruomenių savivaldos programa, kurios metu iš viso Klaipėdos mieste sumontuotos 387 vaikų žaidimų aikštelės ir kiti rekreaciniai įrenginiai (221 adresų). Didelė dalis šių įrenginių yra pavieniai, nėra įrengtos patogios dangos, ne visi įrenginiai atitinka higienos normą.
Klaipėdos miesto centrinės ir šiaurinės dalies viešosiose erdvėse yra trys vaikų žaidimui skirtos aikštelės. 2011 m. Danės skvere įrengta pirmoji moderni vaikų žaidimo aikštelė „Vaikų supermiestas“. Tais pačiais metais įrengta moderni vaikų žaidimo aikštelė Poilsio parke bei Skulptūrų parke esanti vaikų žaidimo aikštelė. Tačiau ir ne visos šios aikštelės atitinka higienos normą. Nėra smūgį silpninančios dangos, ne visos žaidimo aikštelės yra nuolatos techniškai prižiūrimos ir atnaujinamos. Be to, šios centrinėje ir šiaurinėje miesto dalyje įrengtos aikštelės kitų miesto dalių gyventojams yra sunkiai pasiekiamos – galima atvykti tik automobiliu ar viešuoju transportu, o ne ateiti pėsčiomis.
Savivaldybės administracija planuoja, kad 2020 m. 75 proc. aikštelių atitiks higienos normas.
Liūdna, kad ir vėl žaidino aikštelės bus statomos tik centrinėje miesto dalyje. Valdininkai pamiršta, jog pavyzdžiui pietinėje miesto dalyje žmonių ir vaikų gyvena kur kas daugiau. Pikta, jog nėra numatyta lėšų esamoms vaikų žaidimo aikštelėms sutvarkyti, daugelyje jų reikia tik balas užpilti akmenukais, skalda ar žemėmis, kai kur trūksta tik kelių lentų ar varžtų… Manau, kad pirmiausia reikėtų jas sutvarkyti, tas kurios kelia pavojų demontuoti, o tik tada statyti naujas. Gaila, jog sprendimus priima tik valdininkai su nieko nepasitarę, nes jie mano, kad Klaipėdos mieste užtenka kelių gerų žaidimo aikštelių, nepagalvoja, jog daugeliui tėvų yra patogu, kad vaikai gali žaisti netoli namų, nereikia po darbų jų vežti į kitą miesto galą.
Gal klystu, bet manau, kad svarbiausias tikslas pašalinant seną įrangą bus puikus metalas. Miško kvartalo namų pirmininkai susitikimuose ne kartą konstatavo, kad pavyzdžiui supynių rėmai puikiai išsilaikę ir gali tarnauti dar daugybę metų, tačiau net kai buvom laimėję projekto finansavimą, kad patys galėtume jį atsinaujinti, ( o tuo metu pirkimus atlikdavo savivaldybė), tai niekas nebuvo nupirkta ar suremontuota (atnaujinta).
Geras šeimininkas pirmiausia sužiūri ką turi ir kaip Vilnius, Kaunas pirmiausia sutvarko turimas vaikų žaidimo aikšteles, o tik tada puola statyti naujas.
Net nuolat domintis vaikų žaidimo aikštelių įrengimu, deja, neteko girdėti, kas ir kada nusprendė, pagal kokius prioritetus bus parenkamos vietos naujoms žaidimų aikštelėms įrengti. O prašymas, net vaikų žaidimų aikštelei tinklą nuo gatvės pastatyti, pagal būtinus ir privalomus reikalavimus, deja, sulaukia primityvaus požiūrio, kad turime jį įrengti mikrorajono lėšomis. Parenkant vaikų žaidimo aikštelių vietas neatsižvelgiama, nei į ten gyvenančių gyventojų sudėtį, nei į rajono apgyvendinimo tankumą, …
Straipsnyje rašoma, kad „pati Savivaldybė yra numačiusi kasmet įrengti ir viešosiose erdvėse vėliau prižiūrėti po 5 naujas, kokybiškas žaidimų aikšteles viešosiose erdvėse”. O kiti lai patys ir aikšteles pasistatys, ir dangą išsilies, ir patys prisižiūrės tiek senas, tiek naujas aikšteles. Manau, kad visi miesto gyventojai turi gyventi pagal tas pačias taisykles.