Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2018-02-23 |
Pirmą kartą Vakarų Lietuvoje ir Klaipėdos jūrininkų ligoninėje atliktos širdies aortos vožtuvo operacijos, kai šis vožtuvas implantuojamas kateteriniu būdu, o ne atveriant krūtinės ląstą.
Tokios Vakarų pasaulyje jau įprastos operacijos yra vienintelė išeitis ypač garbaus amžiaus pacientams ar tiems, kurie negali būti operuojami įprastu būdu. Deja, bet kol kas Lietuva pagal šių brangių operacijų skaičių atsilieka net nuo kaimynų latvių ir lenkų.
Klaipėdos jūrininkų ligoninėje tokios naujos operacijos ketvirtadienį ir penktadienį buvo atliktos keturiems per 85 metus perkopusiems pacientams – trims moterims ir vyrui. Viena iš pacienčių buvo 89-erių.
Operacijas atliko 15 žmonių komanda, kurią apmokė šioje srityje besispecializuojantis ir tokius mokymus JAV bei Japonijoje vykdęs lietuvis gydytojas Gintautas Bieliauskas. Šiuo metu jis darbuojasi Danijoje, Kopenhagoje, kur ypač išplėtotos tokios operacijos.
Gintautas Bieliauskas gyrė operacijas atlikusią Klaipėdos jūrininkų ligoninės komandą, o pastarosios atstovai sakė, kad visą lėmė „puikus dirigentas”. Martyno Vainoriaus nuotr.
Pasak jo, tokių vožtuvų ir jų neintervencinių operacijų idėja vienam danų gydytojui gimė dar 1989 m. Orhuse, jis ją iš pradžių sėkmingai išbandė su kiaulėmis.
„Užtruko daug metų priimti idėja, ilgą laiką manyta, kad tai beprotybė, tik 2002 metais pirmoji operacija buvo atlikta Prancūzijoje. Prieš 10 metų prasidėjo reikšmingas tokių operacijų plitimas Vakarų pasaulyje. Pirmieji ilgalaikiai tyrimai parodė, kad pacientams, kuriems negalima įprastų operacijų atlikti, po tokių neintervencinių operacijų yra neabejotinai ženkliai geresnė prognozė nei gydantis vien su vaistais. Vėliau buvo lyginama, kas geriau – tradicinė chirurgija ar toks implantavimas. Didelės operacinės rizikos pacientams šis metodas yra žymiai saugesnis ir geresnis, o vidutinės rizikos pacientams abudu metodai yra tolygūs. Vakarų šalyse visiems rizikingiems pacientams dabar atliekamos tik tokios neinvazinės operacijos. Dabar vertinami mažos rizikos pacientų rezultatai, užtruks porą metų, kol bus aiškūs tyrimų rezultatai”, – pasakojo G. Bieliauskas.
Anot jo, tokios operacijos metu naujas aortas vožtuvas įvedamas per kirkšnį, per kateterį, nestabdant širdies veiklos, dažniausiai netgi taikoma vietinė nejautra (Klaipėdoje pirmiesiems pacientams buvo taikoma pilna narkozė), operacija užtrunka apie valandą.
„Pacientai po tokio operacijos dažniausiai jau kitą dieną išvažiuoja namo. Puikiai jaučiasi ir operuotieji Klaipėdoje, bet dėl atsargumo jie, ko gero, dar bus palikti stebėjimui savaitgaliui”, – sakė gydytojas.
Pasak G. Bieliausko, pagrindinė problema yra tai, kad šios operacijos labai brangios, nes vien vožtuvas kainuoja apie 15 tūkst. eurų.
„Dideliai grupei pacientų nesiūlomas operacinis gydymas, nes jie jau būna per seni arba turi lydinčias sunkias ligas. O tokia neinvazinė operacija gali labai smarkiai pakeisti jų likimą”, – sako Klaipėdos jūrininkų ligoninės Kardiochirurgijos skyriaus vedėjas Gediminas Kundortas.
Ligoninės Kardiochirurgijos skyriaus vedėjas Gediminas Kundortas sakė, kad preliminariai galima teigti, jog tokia operacija yra iki trijų kartų brangesnė nei įprastinė.
„Klaipėda galėtų atlikti apie 100 tokių operacijų per metus, Kaunas ir Vilnius – dar daugiau. Vakaruose yra įprasta, kad norint išlaikyti kvalifikaciją ligoninės personalas turi atlikti apie 50 tokių operacijų. Lietuvoje pirma tokia operacija buvo atlikta 2009 metais ir kasmet atliekama tik po 20-30. Su Danija, aišku, negalime lygintis, ten milijonui žmonių per metus tenka apie 120 tokių operacijų, bet Latvijoje šis rodiklis siekia apie 25, Lenkijoje 25-30, o pas mus tik 6-7”, – sakė G. Bieliauskas.
Aurimas Knokneris, ligoninės Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriaus vedėjas teigė, kad šiomis dienomis atliktomis operacijomis ligoninė jau išnaudojo savo šiemetinę kvotą.
Ligoninės I kardiologijos skyriaus vedėja Dalia Jarašūnienė sakė, kad šioms operacijoms buvo pradėta ruošis dar lapkritį, tačiau dvi moterys jų nebesulaukė.
„Jei bus tik pradžia ir ties ja sustota, tai bus gero nieko. Vien Vilniuje apie 90 žmonių laukia tokių operacijų. Iki šiol dažniausiai būdavo tik paskiriami vaistai ir tikimasi, kad pagerės”, – sakė ji.
Gediminas Kundortas pabrėžia, kad garbingame amžiuje invazinė operacija yra didžiulė problema.
„Dideliai grupei pacientų nesiūlomas operacinis gydymas, nes jie jau būna per seni arba turi lydinčias sunkias ligas. O tokia neinvazinė operacija gali labai smarkiai pakeisti jų likimą. Šiomis dienomis buvo operuoti labai sunkūs, sudėtingi pacientai, labai garbingo amžiaus. Jiems būklė tikrai pagerėjo”, – sakė jis.
Pasak Gintauto Bieliausko, šiuo metu yra keturi dideli tokių vožtuvų gamintojai ir vis atsiranda naujų.
„Statistiškai toks vožtuvas veikia neblogiau nei įstatomas chirurginis vožtuvas”, – sakė jis.
Parašykite komentarą