„Prūsus” žiūrėjo ir pats autorius

Fotoreportažai, Kultūra
Avatar photoAtvira Klaipėda
2018-02-18

[vc_row][vc_column][vc_column_text]Vasario 17-ąją uostamiesčio žiūrovams pristatyta kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus opera „Prūsai“. Premjerinį spektaklį Klaipėdoje žiūrėjo ir pats G. Kuprevičius.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras intrigavo žiūrovus kone iki pat premjeros neatskleisdamas, kas atliks pagrindinius vaidmenis operoje „Prūsai“ premjeros metu. Tik likus parai iki premjeros paskelbta, kad Herkaus Manto mylimosios Kristinos vaidmenį atliks Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro primadona, „Auksinį scenos kryžių“ pelniusi bei antrą kartą metų solistės titulu apdovanota Viktorija Miškūnaitė, o Herkaus Manto vaidmenį – baritonas Mindaugas Rojus.

Opera „Prūsai“ įvardijama kaip Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dovana Lietuvai garbingo Nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio proga. Ji čia pirmą kartą buvo pastatyta dar 1997 m. G.  Kuprevičiaus parašyta opera yra pirmoji lietuviška opera istorine-patriotine tematika pastatyta Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo. Pagrindinio herojaus Herkaus Manto partiją, specialiai jam skirtą, tąkart atliko vienas žymiausių šalies operos atlikėjų tenoras Virgilijus Noreika.

Operos „Prūsai“ dedikacijoje G. Kuprevičius užrašė – „Išnykusių atminimui, gyvųjų perspėjimui“. Minint Lietuvos valstybingumo 100-metį, premjeros dieną, programėlė su tais žodžiais pasiekė klausytojus.

Pirmojoje operoje dainavę atlikėjai paruošė savo mokinius arba vėl dainuoja patys praėjus 20-čiai metų. Pavyzdžiui, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistas dainininkas Kęstutis Nevulis vėl atliko Kolčio partiją. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistas Viačeslavas Tarasovas, prieš 20 metų atlikęs Ragūno partiją, pasirodė tarno rolėje. Scenoje naujuose bei buvusiuose vaidmenyse buvo galima išvysti Dalią Kužmarskytę, Artūrą Kozlovskį, Šarūną Juškevičių, Virginijų Pupšį bei Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choristus.

V. Miškūnaitė sako, kad G. Kuprevičius yra ypatingas kompozitorius jos kaip operos solistės karjeroje.

„2007 metais, dar būdama bakalauro studentė, pirmą kartą debiutavau profesionaliojoje scenoje – Lietuvos Nacionalinėje filharmonijoje, būtent Giedriaus Kuprevičiaus miuzikle vaikams „Kirvirsavero saloje“ pagrindiniame Pepės Ilgakojinės vaidmenyje. 2017 metais dainavau kompozitoriaus tezių operos „Liuterio durys“ premjeroje, kur atlikau Katerinos von Boros vaidmenį. Įdomus faktas yra tas, kad 1997 metais, kuomet įvyko šio veikalo premjera, Kristinos vaidmenį jame atliko mano vokalo pedagogė profesorė Asta Krikščiūnaitė. Graži kartų kaita – operos atgimimas ne tik režisūrine, bet ir muzikine prasme“, – teatro pranešime cituojama V. Miškūnaitė.

Teigiama, kad tai yra brangiausia Klaipėdoje pastatyta opera. Investicijomis ją lenkia tik miuziklas „Čikaga“.

1972 m. Giedrius Kuprevičius sukūrė muziką režisieriaus Marijono Giedrio dviejų serijų filmui „Herkus Mantas“, pastatytam pagal garsiąją to paties pavadinimo Juozo Grušo dramą. Taip kai kurie kino filmo fragmentai buvo transformuoti į operos „Prūsai” muziką.

Operos režisierius Gediminas Šeduikis sako, kad operoje „Prūsai“ pirmą kartą jo karjeroje žiūrovus bandyta nustebinti tikrais kaskadiniais triukais, griūvančia bei degančia scenos uždanga ir kitais efektais.

Muzikinę visumą valdė dirigentas Tomas Ambrozaitis, veiksmu scenoje rūpinosi scenografė Sigita Šimkūnaitė ir choreografas Aurelijus Liškauskas, baltais rūbais prūsus puošė garsi dizainerė Sandra Straukaitė.

Kovo 16-ą dieną operą „Prūsai“ vėl bus galima išvysti Žvejų kultūros rūmuose, kovo 22 dieną – Girstučio kultūros ir sporto centre Kaune.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”5″ images=”19170,19171,19172,19173,19174,19175,19176,19179,19181,19182,19183,19185,19186,19187,19190,19191,19192,19189,19194,19195,19196,19197,19198,19177,19199,19200,19178,19180,19184,19188,19193,19201,19202,19203,19167,19166″ img_size=”full”][/vc_column][/vc_row]

Žymos: | | | | | | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Mums rašo

Siekis aktualizuoti, puoselėti bei minėti Prūsijos valstybės įkūrimo datą – įžeidimas, pritarimas istorijos klastojimui   

Prūsijos valstybės istoriją reikia žinoti, bet šiai valstybei dedikuoti veikalus yra amoralus sprendimas. 1525 m. religinė-karinė vokiečių ordino valstybė pakeitė ...
2025-01-02
Skaityti daugiau

Miestas, Svarbu

Ar karilionas tinkamai skambės dujų fabrike?

Nors nuo 1987 metų senojo Klaipėdos kariliono varpais muzikavęs Kęstutis Kačinskas vietos politikus ketvirtadienį įtikinėjo, kad varpai, perkelti į senojo ...
2024-07-25
Skaityti daugiau

Fotoreportažai, Kultūra

Garbingą jubiliejų Maestro pasitiko su batuta rankose

Koncertas „Vivat, Maestro!“, penktadienio vakarą nuskambėjęs Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, apdainavo šio teatro garbės dirigento Stanislavo Domarko gyvenimą. Koncertas surengtas ...
2024-06-01
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This