Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2018-01-17 |
[vc_row][vc_column][vc_column_text]Klaipėdoje nuo ketvirtadienio bus galima virtualiai pasivaikščioti po Alksnynės bunkerį, pamatyti iš Uljanovsko atsiųstas unikalias miesto bombardavimo nuotraukos, interaktyviai stebėti patį bombardavimą. Visa tai ir daugelį kitų unikalių eksponatų lankytojai ras piliavietėje esančioje buvusioje karo metų sprogmenų saugykloje, sovietmečiu virtusioje dažų ir kuro sandėliu.
Čia jau ketvirtadienį duris atvers nauja Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus ekspozicija – „Muziejus 39/45”, pristatanti Klaipėdos gyvenimą karo ir pirmaisiais pokario metais.
Beveik pusantrų metų trukusiam ir 278,7 tūkst. eurų atsiėjusiam projektui finansavimą skyrė miestas. Pačią ekspozicijos idėją iki smulkiausių dalykų, anot muziejaus direktoriaus Jono Genio, „giliose, kategoriškose, bet geranoriškose diskusijose” suformulavo istorikų komanda, stilių kūrė klaipėdiečiai dizaineriai Klemencovai, o ekspoziciją kūrė konkursą laimėjusi UAB „Baldų sistemos”, veikusi pagal jungtinės veiklos sutartį su MB „Menas ir jėga” bei UAB „Multimediamark”.
„Istorikai buvo libreto autoriai, Klemecovai – kompozitoriai, o mes lyg muzikantai su savo instrumentais”, – apie kūrybinį procesą trečiadienį vykusio oficialaus muziejaus atidarymo metu sakė MB „Menas ir jėga” architektas, projektų vadovas Gintautas Baranauskas.
Pasak J. Genio, pati pastato istorija padiktavo ekspozicijos tematiką.
„Lėmė ir tai, kad be Kauno karo muziejaus Lietuvoje kažko panašaus daugiau nėra. O ir pastaraisiais metais atsirado nemažai unikalių šio laikotarpio eksponatų. Laisvūnas Kavaliauskas po gaisro Smiltynėje rado ir prancūziško vyno pilną butelį, ir lėkštę su svastika, kuri itin reta, nes sovietmečiu jos buvo daužomos”, – pasakojo J. Genys.
Jis pats, įkvėptas Liudo Mažylio Vasario 16-osios akto istorijos, kreipėsi į Berlyne esantį archyvą ir gavo fotokopijas Klaipėdos kapituliacijos akto dokumentų, kuriais Lietuva 1939-ųjų kovo 22 d. perdavė Klaipėdos kraštą Vokietijai.
„Iki šiol niekas jų kaip ir nebuvo matęs. Yra versija, kad Lietuvos pusės dokumentai buvo išvežti į Maskvą”, – sakė J. Genys.
Jis džiaugėsi Klemencovų pasiūlyta vežimo formos ekspozicija, kurios stiklus gaubia smėlis. Jį reikia stumdyti rankomis, kad atrastum skaudžius eksponatus, tarp kurių – ir Klaipėdos krašto kapituliacijos dokumentus pasirašiusio Lietuvos užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio metalinis puodelis, kurį jis naudojo tremtyje Sibire, ir mergaitės lėlė, irgi keliavusi į Sibirą ir grįžusi iš jo.
Klemencovai sukūrė ir instaliaciją, simbolizuojančią sunaikintas miesto bažnyčias.
„Velniškai kebli ir įdomi tema. Visus metus sėdėjau youtube ir žiūrėjau kroniką. Žmona jau klausė, Klemencovai, ar tu nepasinešęs. Svarbu buvo rasti vizualinį sprendimą, kaip atskleisti tą temą. Pirmiausia galvojau, kad ne spręsti ideologinius reiškinius, o pažvelgti į miestiečius, klaipėdiečius, Memelio gyventojus, kurie atsidūrė tarp tokių politinių girnų ir buvo tiesiog sudraskyti tuo laikotarpiu. Išėjus iš to muziejaus pagalvoji, kaip gerai dabar, geras oras, gražus miestas, paukščiukai čiulbės, o tas laikotarpis buvo baisus”, – sakė Anatolijus Klemencovas.
Muziejuje informacija pateikiama ir anglų kalba. Pasak J. Genio, numatoma įdiegti audiogidus, kuriuose būtų ir rusų bei vokiečių kalbos.
„Muziejus unikalus pagal pateikimo formą, kokybę ir pateikiamus eksponatus, jis pasitarnaus edukaciniais tikslais. Puikus rezultatas”, – konstatavo istorikas, miesto Tarybos narys Vygantas Vareikis.
„Muziejų 39/45″ bus galima aplankyti įsigijus Pilies muziejaus bilietą, kainuojantį 1,74 Eur.[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row][vc_column][vc_gallery interval=”5″ images=”15446,15448,15447,15441,15449,15439,15451,15440,15452,15454,15455,15456,15457,15459,15461″ img_size=”full”][/vc_column][/vc_row]
Parašykite komentarą