Klaipėdietė – geriausia jaunoji kritikė

Kultūra
Avatar photoAtvira Klaipėda
2017-12-19

Lietuvos kino centro organizuotame vyresniųjų klasių moksleivių konkurse „Jaunasis kino kritikas” 16-18 metų amžiaus kategorijoje pirmąją vietą laimėjo Klaipėdos Vydūno gimnazijos moksleivė Ugnė Tumosaitė.

Pateikiame jos recenziją filmui „Pradžia”, kuri merginai lėmė nugalėtojos vardą.

Sapnas ar realybė?

Filmo ,,Pradžia” recenzija

Britų režisieriaus, rašytojo ir prodiuserio Kristoferio Nolano 2010 metais išleistas filmas ,,Pradžia” iki šiol yra vienas iš stipriausių mistinės fantastikos žanro darbų. Įkvėptas sąmoningų sapnų idėjos, Kristoferis Nolanas parašė filmo scenarijų, bet laukė dar devynerius metus, nes nusprendė, jog jam reikia daugiau patirties (dėl šio filmo perteikimo sudėtingumo). Jis projektą atidėjo ir iki 2009 metų dirbo su filmais „Betmenas: pradžia“ (2005 m.), „Prestižas“  (2006 m.) bei „Tamsos riteris“ (2008 m.) K. Nolano filmas ,,Memento” (2000 m.) turbūt buvo tik apšilimas, kur vyro su trumpalaikiu atminties praradimu istorija buvo pasakojama nuo pabaigos. Jei ,,Memento” žiūrovus vedžiojo po žmogaus atmintį, tai ši kino juosta verčia pasinerti į painų sapnų labirintą, kuris vis labiau verčia abejoti realybe. Gal šis filmas tik dar vienas mūsų sapnas?

Pagrindinis veikėjas Leonardo Di Kaprijo įkūnytas Domas Kobas vagia informaciją iš aukų proto per sapnus. Paskutinis darbas, kurį gauna Kobas, kad galėtų atgautį savo senąjį gyvenimą ir aplankyti vaikus, yra įdėti idėją (sunaikinti savo tėvo verslą) į Roberto Fišerio (akt. Cillian Murphy) protą. Kobo suburtos komandos dėka Fišeris patenka į kolektyvinį keturių sluoksnių sapną. Niekas nepasikeistų, jei ir papasakočiau jums, kaip viskas baigėsi. Daugelis įdomių filmų turi nuviliančią pabaigą, tačiau ne ,,Pradžia”. Bet šio filmo esmė – pats procesas. Kaip mes keliaujame ir interpretuojame sapnus, kuriuose atsispindi realybė ar kurie kažkam jau tapę realybe. Pabaigoje esame palikti su savo mintimis. Ar tai, ką matėme, buvo tikra? Gal tai tik dar vienas Kobo sapnas? O gal Kobas tik mūsų pasąmonės projekcija?

Šiai istorijai perteikti buvo pasitelktas kompozitoriaus Hans Zimmer sukurtas garso takelis, kuris įkvėptas ir sukurtas iš Edith Piaf dainos ,,Non, Je Ne Regrette Rien”, kuri taip pat panaudota kaip siužeto priemonė. Kaip ir filmas, daina kalba, kokį efektą pasąmonei turi situacija, kai nepaleidžiame prisiminimų apie meilę. Domas jaučiasi atsakingas dėl žmonos mirties. Tai smarkiai paveikia visas jo gyvenimo sritis, pavyzdžiui, trukdo ramiai miegoti, neleidžia blaiviai mąstyti ar net žlugdo darbus su sapnais. Įdomu tai, jog žodžiai ,,Ni le bien qu’on m’a fait ni le mal”, kurie reiškia ,,Aš nesigailiu nei gero, kas padaryta man, nei blogo “, dviprasmiški, nes Kobo žmonos vardas – Mal. Daina taip pat kalba apie susitaikymą su praeitimi ir padarytomis klaidomis, tai ir matome paskutinėje filmo scenoje. Pats garso takelis suteikia veiksmui gyvybės ir labai atitinka vyraujančias nuotaikas ir jausmus, yra toks pat daugiasluoksnis kaip filmas apie sapnus ir patys nagrinėjami sapnai.

Taip pat labai reikšminga Wally Pfister kinematografija. Kiekvienam sapno sluoksniui buvo parinkta tam tikra spalvų paletė, buvo filmuota net šešiose šalyse, pradedant Tokijumi ir baigiant Kanada. Pirmajam sluoksniui pasirinkta metalinė pilka ir mėlyna spalvos, kurios puikiai tinka šaltam, lietingam, kupinam veiksmo ir adrenalino miestui. Mėlyna simbolizuoja mąstymą ir protą, o pilka – tarpininkavimą ir neapibrėžtumą, tai glaudžiai susiję su sapno tematika. Antrajam, kuriame yra viena iš įsimintiniausių filmo scenų, kur rodomas viešbučio koridorius be gravitacijos, – šilta oranžinė ir geltona. Jas galima interpretuoti kaip melo, godumo, pinigų, pavydo spalvas, kadangi bandoma Roberto mintyse sukurti iliuzija. Trečiajam, kadangi viskas vyksta poliarinėje dykumoje, apsuptoje kalnų, parinkta balta ir pilka. Trečiasis sluoksnis tas, kuriame ir įvyksta pagrindinis darbas, idėjos atsiradimas Fišerio pasąmonėje, o balta – artima absolitui, pradžiai spalva. Ji nuostabiai atspindi idėjos gimimą ir įsitvirtinimą. ,,Limbo” (žemiausias sluoksnis) atspindi Kobo pasąmonę. Apleistos gatvės, griūvantys pastatai – vizualizacija jo naštai ir agonijai. Kiekvienas iš jų turi tam tikrą jausmą, tampa labai įsimintinas ir unikalus. Sugrįžę į kurį nors iškart galime atskirti, kur esame. Taip parinktos veiksmo vietų spalvų paletės papildo pateikiamas idėjas savo simbolinėmis prasmėmis.

,,Pradžia”- filmas, prikaustantis prie ekrano ir paliekantis vietos pamąstymams, turintis ne tik nuostabią kinematografiją, garso takelį, bet ir idomią istoriją. Jis ne tik pateisino visus mano lūkesčius, bet ir tapo vienu iš mėgstamiausių filmų. Jį tikrai rekomenduočiau tiems, kuriems patiko tokie filmai kaip ,,Matrica”, ,,Tarp žvaigždžių” ar ,,Kuždesių sala”.

Žymos: | | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Mums rašo

Pamokos netradicinėse erdvėse. Iššūkiai ir patirtys

Kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose Klaipėdos Vydūno gimnazijos dvyliktokams paskutinį kartą vyko visos dienos pamokos netradicinėse erdvėse. Juos per šią ...
2024-11-29
Skaityti daugiau

Švietimas

Vaikus kviečia statyti švyturį

Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka, įprasmindama rudens sulaukusius Švyturio metus, skelbia ketvirtąją iniciatyvą-konkursą, skirtą šiai progai. Rugsėjį–lapkritį biblioteka ...
2024-09-24
Skaityti daugiau

Kultūra

Startuoja knygos pristatymo konkursas

Lietuvos bibliotekos ilgėjančius rudens vakarus kviečia leisti su knyga ir dalyvauti knygos pristatymo konkurse. Dalyvauti yra paprasta – perskaičius knygą, ...
2024-09-09
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This