Ilgins Centrinio Klaipėdos terminalo pirsą

Uostas ir jūra
Avatar photoMartynas Vainorius
2017-11-29

Uosto direkcijos užsakymu jau baigiamas projektuoti ilgesnis Centrinio Klaipėdos terminalo (CKT) pirsas. Kartu ties juo bus platinamas uosto kanalas.

CKT buvo atidarytas 2014 m. Martyno Vainoriaus nuotr.

Pasak Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Vidmanto Paukštės, tokius planus inspiravo keltų kompanijos „DFDS Seaways” ketinimai naudoti ilgesnius laivus. Pastarosios vadovas Jonas Nazarovas sako, kad ilgesnius laivus jau „verkiant reikės turėti 2020 metais”.

Aplinkos apaugos agentūra priėmė išvadą, kad Uosto direkcijos planuojamiems uosto laivybos kanalo tobulinimo darbams  iki 14,5 metro nereikia atlikti poveikio aplinkai vertinimo.

Pasak V. Paukštės, yra suplanuota praplatinti uosto laivybos kanalą ties CKT, nes numatoma apie 50 metrų pailginti jo pirsą.

„Pirsas bus ilginamas, nes reaguojant į besikeičiančias laivybos tendencija DFDS ketina pradėti naudoti ilgesnius laivus. O ilginant pirsą reikia didesnės navigacinės atsargos laivybos kanale. Kalba būtų apie 100 tūkstančių kubinių metrų iškasimą”, – sakė V. Paukštė.

Anot pašnekovo, realiausia, kad darbai – tiek pirso ilginimas, tiek ir laivybos kanalo išplėtimas, gali prasidėti kitų metų pabaigoje arba 2019 m. pradžioje. Kiek jie galėtų kainuoti, preliminariai yra paskaičiuota, tačiau V. Paukštė sakė negalįs to atskleisti.

„DFDS Seaways” vadovas Jonas Nazarovas „Atvirai Klaipėdai” sakė, kad klausimas, kada bus nauji laivai yra sunkus, tačiau „2020 metais juos jau verkiant reikės turėti”.

„Mes reaguojame į laivybos tendencijas, augimą. Klientams turime užtikrinti tokią galimybę. Kiek ir kokiose linijose būtų ilgesni laivai negaliu atskleisti. Galimas ir nuomos variantas, ir perimti iš mūsų tinklo kuriuos nors, ir įsigijimas”, – sakė J. Nazarovas.

Pasak jo, šiuo metu į Klaipėdą ir iš jos nusidriekusiose „DFDS Seaways” linijose dirba 6 keltai. „DFDS Seaways” dabar keleivius ir krovinius plukdo maršrutais Klaipėda-Karslhamnas (Švedija) ir Klaipėda-Kylis (Vokietija), taip pat yra du vien kroviniams skirti maršrutai į Daniją Klaipėda-Fredericia ir Klaipėda-Kopenhaga.

CKT buvo atidarytas 2014 m. Bendra projekto vertė siekė apie 185 mln. litų, iš jų 66,5 mln. litų investavo „Achemos grupė“ ir „Bega“, dar 110 mln. litų (iš jų 57 mln. litų skyrė Europos Sąjunga) – į infrastruktūrą investavo uosto direkcija. Terminalo krantinę pastatė bendrovė „Latvijas tilti“.

Žymos: | | | | |

Komentarai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Uostas ir jūra

Uosto direkcija pernai iš komercinės veiklos gavo 740 tūkst. eurų

Trečius metus kaip akcinė bendrovė veikianti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija skelbia, jog įvirtino pozicijas komercinių paslaugų rinkoje ir pernai ...
2025-01-16
Skaityti daugiau

Uostas ir jūra

Pagaliau imsis naujam kruizinių laivų terminalui reikalingų kratinių

Uosto direkcija pranešė, kad pasibaigus teismams pasirašyta sutartis dėl krantinių, reikalingų naujam kruiziniam laivų terminalui ir jos administraciniam pastatui, statybos. ...
2025-01-09
Skaityti daugiau

Uostas ir jūra

Danijos ambasadorė susipažino su uostu

Klaipėdos uoste trečiadienį pirmą kartą lankėsi pernai rugsėjį Danijos Karalystės ambasadore Lietuvoje tapusi Grete Sillasen, kurią lydėjo šios šalies garbės ...
2025-01-08
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This