Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-05-29 |
Buvusį Sendvario dvaro kompleksą valdantys verslininkai toliau projektuoja jo atgimimą ir plėtrą.
2022-ųjų lapkritį buvo pristatyti bendrovės „Augama” užsakymu UAB „Uostamiesčio projektas“ parengti projektiniai pasiūlymai. Jie numatė atkuriant buvusio Sendvario dvaro urbanistinę struktūrą pastatyti tris naujus administracinės paskirties pastatus. Pastarieji projektuoti dvaro buvusių ūkinių ir gyvenamųjų pastatų vietose, „išlaikant senųjų pastatų masteliškumą”. Dabar jau šios įmonės užsakymu parengti ir viešinami dar vieni projektiniai pasiūlymai, pagal kuriuos sklype Tilžės g. 51 numatomos administracinės paskirties pastato su prekybos paskirties patalpomis statybos.
„UP architektai“ vizualizacija
Dokumentus parengusi „UP architektai“ (projekto vadovė Snieguolė Stripinienė, architektė Jūratė Usanova) rašo, kad projektiniai pasiūlymai parengti tik vakarinei sklypo daliai, kurios plotas – 0,6811 ha. Ji yra kultūros paveldo objekto – Sendvario dvaro sodybos fragmentų teritorijoje. Čia esančius benzino užpildymo stotį, automobilių stovėjimo aikštelę ir tvorą valdo „Augama“. Viso sklypo plotas – 7,6318 ha. Didžiąją jo dalį nuomojasi Tilžės turgus.
„Siekiant, kad būtų atkurta kuo didesnė buvusio Sendvario dvaro teritorija, Mokyklos g. 33 ir Tilžės g. 51 sklypų nuomotojų sutarimu buvo numatyta vystyti ir šiuo metu UAB „Tilžės turgus“ vakarinėje teritorijoje esančią dvaro dalį. Įgyvendinus šį etapą dvaro vidinis kiemas įgaus rytinę ribą, kas leis suvokti visą dvaro komplekso urbanistinę struktūrą. Remiantis istorinės-urbanistinės raidos analize, buvusios dvarvietės rytų pusėje (dabartinė Tilžės g. 51 vakarinė sklypo dalis) buvo įsikūręs uždaras ūkinis kiemas, kurio rytinį kontūrą formavo vientiso užstatymo tūris. Rengiant projektinius pasiūlymus, stengiamasi išlaikyti ir atkurti šią urbanistinę uždaro sodybos ūkinio kiemo – struktūrą ir formuoti aikštelę, kuri atliktų ir automobilių stovėjimo aikštelės paskirtį, ir tuo pačiu – būtų viso komplekso viešoji erdvė“, – rašoma projektiniuose pasiūlymuose.
Architektai rašo, kad projektuoja dviejų aukštų su mansarda 1900 kv. m ploto pastatą. Pirmajame aukšte bus įrengtos administracinės ir prekybinės paskirties patalpos. Antrajame ir mansardiniame aukštuose – tik administracinės paskirties patalpos.
Pastatas iškils buvusio masyvaus vientiso tvarto vietoje, kuris formavo rytinę dvarvietės ribą. Senasis pastatas buvo nugriautas XX a. 7 dešimtmetyje.
„Projektiniais pasiūlymais siekiama laikytis šio istorinio urbanistinio sprendimo, todėl ir naujai projektuojamas pastatas – taip pat vientiso paprasto monumentalaus tūrio, uždarantis komplekso kiemą. Projektuojamas nuosaikus, paprasto stačiakampio plano pastatas. Siekiant išlaikyti vieningus visos dvarvietės architektūrinius sprendimus, projektuojamas pastatas išlaiko pagrindinius viso Sendvario komplekso motyvus: projektuojamas 2 aukštų su mansarda pastatas dvišlaičiu stogu (aukštis iki 12,00 m)“, – rašo projektuotojai.
Pastatas bus funkciškai suskaidytas į dvi dalis: į šiaurę nuo pėsčiųjų bromo ir į pietus. Šiaurinė pastato dalis turės savo atskirą laiptinę, pietinė pastato dalis – atskiras dvejas laiptines. Pirmajame ir antrajame aukšte šios dvi pastato dalys bus atskirtos, tačiau mansardiniame aukšte jos gali būti apjungiamos į bendrą erdvę.
Kaip ir visoje komplekso teritorijoje, pastato fasadams pasirinkta naudoti vienodas apdailos medžiagas: apdailines klinkerio plytas, baltą tinką, valcuotą skardą ir rūdinto plieno detales.
Priešais pastatą bus įrengta atvira automobilių aikštelė ir nedidelis skveras su suolais, vaikų žaidimų įrenginiais. Aikštelė bus skirta ir Mokyklos g. 33 sklypo naudotojams. Jiems skirtos 39 automobilių stovėjimo vietos, o projektuojamo pastato naudotojams – 44. Devynios vietos bus su galimybe įkrauti elektromobilius, dvi skirtos neįgaliesiems.
Praėjusių metų pabaigoje platintame pranešime spaudai „Augama” tvirtino, kad įgyvendinus visą projektą buvęs dvaras taps „didžiausia verslo ir pramogų oazė Vakarų Lietuvoje“.
„Mes puikiai suvokėme istorinę įsigyto objekto vertę ir galimas rizikas, didesnį išlaidų poreikį, tačiau matėme prasmę investuoti. Juk kalbame apie seniausio ir didžiulį istorinį užtaisą turinčio dvaro Klaipėdoje aplinką. Iššūkių nebijome, todėl rinkomės sudėtingiausią ir brangiausią kelią išryškinant bei išsaugant autentišką architektūrą. Pavyzdžiui, dvaro rūmuose sovietmečiu buvo sugriauta senoji laiptinė, o mes ją atstatėme. Tvarkybos darbų metu daug kur nugramdytas sovietinis tinkas atidengiant senovines plytas, dalis kurių yra iš pačios Klaipėdos pilies“, – buvo cituojama įmonės direktorė Jūratė Kazbaraitienė.
Pasak jos, būsimame verslo ir paslaugų miestelyje kasdien dirbs apie 1000 žmonių. Čia esą įsikurs restoranai ir kavinės, bandelių kepyklėlė, grožio salonai, medicinos įstaigos, įvairaus spektro parduotuvės, šunų kirpykla ir veterinarijos paslaugos, vaikų priežiūros įstaiga, būreliai, mokyklėlės ir žaidimų kambariai, gydymo įstaigos ir biurų erdvės. Komplekse veiks ir kelios skirtingų dydžių konferencijų salės.
„Norime sukurti naują traukos centrą ir Klaipėdos bendruomenei, todėl jau mąstome apie šios erdvės išnaudojimą viešiems renginiams, kurie gali tapti tradiciniais. Kalbu apie sezonines Kaziuko, rudens, kalėdines muges muges, koncertus specialiai įrengtoje nedidelėje, amifiteatro formos scenoje. Žiemą svarstome galimybę įrengti po atviru dangumi įrengti čiuožyklą ant ledo. Dar viena idėja – organizuoti reguliariai vykstančius ūkininkų turgelius, kurie derėtų su archajiška Sendvario aplinka, kadangi dvarvietėje istoriškai veikė gyvulių turgus, žirgų veislynas. Norisi kuo labiau akcentuoti dvarišką aurą. Šiuo tikslu išsaugoti ne tik senieji, šimtamečiai medžiai: išardžius asfalto dangą žalioji zona bus dar labiau praplėsta, kuriamas parkelis pasodinant naujus medžius“, – teigė J. Kazbaraitienė.
Skelbta, kad projekto įgyvendinimas vykdomas keliais etapais nuo 2023 iki 2025 m. Pirmojo metu baigta rūmų pastato renovacija, jis – jau įveiklintas. 2024 m. žadėta rekonstruoti pirmąjį ir antrąjį ūkinius pastatus bei pastatyti tris naujus korpusus. 2025-aisiais planuojama dar vieno korpuso statybų pabaiga.
ISTORIJA
Sendvaris yra vienas seniausių dvarų Klaipėdos apylinkėse, susiformavęs XIV a. Klaipėdos priemiestyje įkurto gyvulių ūkio vietoje. 1402 metais toje vietoje buvo įkurtas avininkystės ūkis, kuris Klaipėdos pilies riterius aprūpindavo maistu ir kailiais.
Nuo 1723 m. Sendvaris tapo Sendvario valsčiaus administraciniu centru. 1817 m. Sendvario dvarui suteiktas kilmingojo dvaro statusas.
Per Pirmą pasaulinį karą, 1915 m. nudegė rūmai, tvartai.
Po Pirmojo pasaulinio karo dvaro savininkas H. Conrad atstatė sodybą. Ties ja 1923 m. sausį vadinamosios sukilimo operacijos metu vyko mūšis. Tarpukariu Sendvaris tapo provokiškai nusiteikusios krašto visuomenės lyderių susitikimo vieta.
Tyrimų metu nustatyta, kad senoji dvarvietė buvo suskaidyta į kelias zonas: reprezentacinę zoną – kiemą sodybvietės vakarų pusėje, kur stovėjo dvaro rūmai, dvaro administracijos tarnautojų, tarnų gyvenamieji pastatai (dabartiniame Mokyklos g. 33 sklype); rytų pusėje įsikūrusią pagalbinę – ūkinę zoną kur laikyti galvijai, stovėjo daržinės, tvartai (dabartiniame Tilžės g. 51 sklype); dvaro sodybos pietų pusėje, iki kelio į Tilžę (dab. Tilžės gatvės trasa), užveistą dvaro parką – sodą (Mokyklos g. 33 sklype). Už sodybos kiemo į rytus, už sklypo ribos buvo dvaro kapinaitės; antrosios kapinaitės prie senojo įvažiavimo nuo Tilžės gatvės (Tilžės g. 49 sklype); taip pat už sodybos ribų, prie ūkinio įvažiavimo greičiausiai stovėjo nedidelė lauko koplytėlė, apsupta lapuočių medžių.
Per Antrąjį pasaulinį karą dvaro sodyba nukentėjo nežymiai.
Yra liudijimų, kad po karo dvaro rūmuose veikė mokykla, tačiau kadastrinė byla liudija komplekso savininkus tik nuo 1959 m. Manoma, kad rūmai buvo rekonstruoti pritaikant juos mokyklai – pristatytas antrasis aukštas. 1960 m. kovo 11 d. Klaipėdos miesto Vykdomojo komiteto sprendimu Sendvario kompleksas buvo perduotas LTSR Plentų ir automobilinio transporto ministerijos Klaipėdos autotransporto kontorai Nr. 5.
Sovietmečiu didžioji dalis ūkinių statinių nugriauta, užpiltas čia buvęs tvekinukas. Išlikę pastatai, nepaisant XX a. II pusės remontų išlaikė tradicinės Rytprūsių raudonų plytų statinių architektūros vaizdą, tačiau jų būklė kiekvienais metais vis blogėjo.
INFORMACIJA
Susipažinti su projektiniais pasiūlymais galima iki birželio17 d. Turgaus a. 27, Klaipėdoje, darbo dienomis, darbo valandomis iš anksto susitarus tel. +37067412002, arba internetinėje svetainėje www.klaipeda.lt.
Pasiūlymus galima teikti iki birželio17 d. raštu Turgaus a. 27, Klaipėdoje, el. p. [email protected]
Viešas susirinkimas vyks birželio17 d., 15 val. nuotoliniu būdu.
Sendvaryje buvo MTS / Masinu traktoriu stotis,apie 1950 tais metais.
Pagarba vystytojams, puikus indėlis į Klaipėdos patrauklumo vystymą.
Vienas tų retų projektų Klaipėdoje, kuris susilaukia 100% žmonių palaikymo, nes projekte puiki seno ir naujo dermė.
Daugiau tokių projektų Klaipėdoje!
Tikras Sendvario, kaip ir to paties Malūno parko, Joniškės rajono ir turgaus bei visos šios miesto centro dalies atgimimas bus, kai Mokyklos gatvė bus rekonstruota į normalią miesto gatvę iš dabar esančio greitkelio-plentgatvės.
Čia yra faktas, bet miesto valdžiai į pėsčiomis vaikštancius nusispjauti, geriausiu atveju kada nors iškas dar vieną pėsčiųjų tunelį ir sukiš žmones po žeme, gi vairuotojai labai skuba pas mus
O tai ką daryti su tuo dideliu važiuojančiųjų srautu? Visiems važiuoti per senamiestį ir 2 valandas kamštyje stovėti? Ką jūs siūlote?
Gerbiamasai negaliu sutikti,kur jus matote piesciuju srautus,ir kur,tie piestieji turetu eiti ?
P.S Klaipeda is kompaktisko miesto tapo specifiniu …,kuris turi !? tris magistralines gatves,ir viena is ju „atiduota” autobusu parkui,negana likusiose 2vejose viena eisimo juosta ,vel,”atiduota” autobusu parkui,tai kur detis automobiliams Klaipedoje,liko vazineti traukininku,taip imituojamas gatviu apkrovimas
Kur dėtis automobiliams? Na, tai automobilius galite palikti prie namų ir eiti iki artimiausios autobusų stotelės.
Atkreipkite dėmesį, kad prie bet kokios greitkelio-plentgatvės pėsčiųjų srautų nebus, nes žmogaus natūra yra vengti tokių vietų kaip maro. Nutieskime Gedimino prospektę tokią gatvę kaip Mokyklos gatvę ir gūžčiokime pečiais, kodėl dingo pėsčiųjų srautai.
Puiku!
Mano vaikystė prabėgo šalia..prisiminimai prieš 60m. Labai laukiu projekto įvykdymo …
Stai kas verti Klaipedos garbes piliecio vardo!!Aciu Jums, rytines Klaipedos laukia sviesi ateitis.
Fantastiškas projektas. Ačiū vystytojams.