Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2019-11-26 |
Antradienį raštu frakcijos vardu kreipiausi į Klaipėdos, Palangos ir Neringos savivaldybės merus. Tai turėtų rūpėti kiekvienam, kuriam brangus Lietuvos pajūris.
Kreipimosi tekstas:
Mūsų žiniomis danų firma „PEDERSEN LINE“ LTD pateikė paraišką įkurti naują žuvininkystės ūkį Baltijos jūros Lietuvos Respublikos pakrantės vandenyse ties Klaipėdos Kopgaliu.
Jūroje planuojama auginti vaivorykštinius upėtakius. Numatoma, kad žuvų auginimo ferma užims 900×900 kv. m plotą jūroje apie 10 km atstumu nuo kranto. Pirmais, antrais veiklos vykdymo metais planuojama užauginti iki 1000 t, vėliau – iki 3000 t žuvies, t.y. apie 800000 žuvų (iki 4 kg).
Jau pradėtos atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Analizuojama jūros akvatorijos dalis patenka į LR teritorinės jūros ribas.
Baltijos jūra yra negili, pusiau uždara, dėl specifinių hidrografinių ir klimatinių sąlygų, į ją patenkančios maistinės medžiagos lemia eutrofikacijos( ekosistemos kitimas, sukeltas cheminių maisto medžiagų, dažniausiai tirpių azoto ir fosforo junginių, pertekliaus) procesus ne tik Lietuvos pakrantėje, bet ir visoje jūroje.
Šiuo metu eutrofikacija yra pagrindinė Baltijos jūros ekologinė problema. Helsinkio konvencija (kurios įgyvendinimą koordinuoja Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisija HELCOM), siekiama azoto patekimą į Baltijos jūrą sumažinti iki 118134 t ir fosforo – iki 15178 t. Lietuva įsipareigojo sumažinti Baltijos jūros taršą iki 8970 t azoto ir 1470 t fosforo.
Įgyvendinant šią Jūrų strategijos pagrindų direktyvą, atliktas Lietuvos jūros rajono aplinkos būklės vertinimas. Nustatyta, kad pagal žmogaus sukeltos eutrofikacijos rodiklį aplinkos būklė – bloga. 2017–2023 metų vandenų srities plėtros programoje įtvirtinti HELCOM maistmedžiagių mažinimo tikslai yra pranešti Europos Komisijai.
Atkreipiame dėmesį, kad Aplinkos ministerijos mums pateiktoje informacijoje nurodyta, kad vykdant danų firmos „PEDERSEN LINE“ planuojamą ūkinę veiklą, tiesiogiai į jūrą būtų išmetama 100 t azoto ir 10,9 t fosforo. Tai bus naujas reikšmingas maistinių medžiagų šaltinis, dėl kurio tikėtina nebus pasiekti maistmedžiagių mažinimo tikslai ir išspręsta eutrofikacijos Baltijos jūroje problema, tai, mūsų nuomone, turės reikšmingą poveikį visai Baltijos jūros ekosistemai.
Aktualu žinoti, kad dėl šių motyvų Danijos aplinkos ministrė Lea Wermelin patvirtino, kad jos šią savaitę yra priimtas sprendimas sustabdyti bet kokį būsimą atvirą žuvų auginimą jūroje“ (By Vince McDonagh, 29th August 2019).
Manome, kad esamoje ekologinėje situacijoje, su aibe dar neišspręstų problemų, naujo taršos šaltinio su parazitais, antibiotikais, išmatomis, fosforo junginiais ir kitomis medžiagomis akivaizdžiai keliančio grėsmę mūsų mažam rekreaciniam pajūriui, nereikia. Nėra tikslių pozityvių duomenų ir apie ekonominę tokios veiklos naudą Lietuvai, o jei ji ir būtų, mūsų supratimu, tikrai neatsvertų galimo neigiamo poveikio į rekreacijai priskirtiną Lietuvos pakrantę. Svarbu ir tai, kad mūsų audringoje vakarinėje Baltijos pakrantėje neturima tokios žuvų fermos patirties.
Maloniai prašome oficialiai išsakyti poziciją dėl danų firmos „PEDERSEN LINE“ LTD pateiktos paraiškos įkurti naują žuvininkystės ūkį Baltijos jūros pakrantės vandenyse ties Klaipėdos Kopgaliu bei informuoti ar miesto savivaldybei tokia informacija yra žinoma, kokie miesto savivaldybės veiksmai jau yra atlikti ir kas yra planuojama daryti šiuo klausimu, siekiant išsaugoti Lietuvos teritorijai priskiriamo kranto dalies ekologiją.
Tikrai labai svarbu manau kiekvienam klaipėdiečiui žinoti apie akvakultūrą bei jos naudą.
Taip, pritariu.
svelnus kutenimas siknoje
Laivas SŪDUVIS stovės prie Pilies tilto, Dangės kairėje krantinėj.
Laivas „SŪDUVIS” bus „UŽKONSERVUOTAS”, o ne „NURAŠYTAS”
Tiems, kas rašo tinklaraštyje komentarus ir nežino kur stovi Klaipėdoje „NURAŠYTAS” laivas „KOLYMA”,
rekomenduojame nuvykti į Klaipėdos geležinkelio stotį ir apžiūrėti „UŽKONSERVUOTĄ” juodą garvežį…
Gaila, kad politikuojant imamasi nešvarios gąsdinimo taktikos. Keista, kad politikas, ilgą laiką dirbęs versle ir pramonėje, įsisuko į populiatines retorikas. Pamąstymui – Lietuvos žemės ūkis į Baltiją supila 50 000 t, o visoje Lietuvoje kasmet paskleidžia 160 000 t azoto taršos, ir tai nėra niekaip ribojama. Tai jei jau ieškom taršos verta atsisukti į savo atstovaujamos frakcijos lyderius ? Dėl straipsnio, kiekvienas suprantantis angliškai perskaitys, kad draudžiama sektoriaus plėtra ne pats sektorius ir toliau veiks 19 sistemų generuos apie 300-350 mln. Tiesioginių ir dar du kartus tiek perdirbimo ir technologijų srityse.
Sėkmės politikoje!
malonu iš p. A. Vaitkaus išgirsti susirūpinimą žuvivaisos Baltijos jūroje klausimu. Neįtikėtina, bet įdomu. Gal galėtumėte išsamiau tame kontekste pasisakyti ir Kuršių marių žuvų migracijos, Kuršių Nerijos krantoyros klausimu užpilant Kiaulės nugarą ir gilinant visas marias. Smagu būtų sužinoti ir Jūsų nuomonę dėl to paties Baltijos pajūrio krantų erozijos tema, būsimos įlankos iki II Melnragės biogenezės klausimu pastačius išorinį giliavandenį uostą. Mat ji galas tą miestą, jo gyventojus ir visą valstybės, miesto ekonominę naudą, tai tikrai neįdomu ir tai jau daug kartų mums sakėte. O gal kas pasikeitė? Upėtakiai svarbu, bet būtų įdomu