Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2021-08-12 |
Aludarių teigimu, Lietuvoje nealkoholinio alaus paklausa per pastaruosius keletą metų išaugo dvigubai. Manoma, kad pandemijos suformuoti gyvenimo būdo įpročiai ir padidėjęs susirūpinimas sveikata šio gėrimo populiarumą turėtų tik auginti. „Švyturio“ alaus someljė Jonas Lingys tikina, kad šią tendenciją augina ir skonių įvairovė.
„Anksčiau nealkoholinis alus buvo labiau pasirinkimas „iš reikalo“. Šiandien situacija kardinaliai pasikeitė – daugelis žmonių renkasi nealkoholinį alų, nes jis yra neįpareigojantis, juo galima mėgautis bet kada: pietaujant ar vakarieniaujant, vairuojant ar norint atsigaivinti, vakarėlyje ar tiesiog susitikime. Galiausiai, žmonės tiesiog pamėgo nealkoholinį alų dėl jo skonio – kaip puikią bet kokio kito gaivinančio gėrimo alternatyvą“, – pranešime spaudai cituojamas „Švyturio“ alaus someljė.
Pastebima, kad vis daugiau didžiausių aludarių siūlo savo populiariausių prekinių ženklų nealkoholines alternatyvas. Pasak J. Lingio, ne išimtis ir Lietuvos aludariai.
„Lietuvos aludariai taip pat vis drąsiau ima kurti įdomius ir labai kokybiškus nealkoholinius alaus skonius. Nors rinka dar sąlyginai maža, svarbiausia pasiryžti ir žengti pirmąjį žingsnį. Mes buvome pirmieji, kurie pristatė nealkoholinių alaus skonių paletę Lietuvoje. Toliau stebėdamas tendencijas drįsčiau teigti, kad nealkoholinio alaus populiarumas tik augs – jis įsitvirtins ir parduotuvių lentynose turės tiek pat vietos, kiek ir alkoholinės alternatyvos“, – teigia ekspertas.
Anksčiau vienintelis nealkoholinis alus rinkoje buvo įprastas lageris. Anot J. Lingio, šie laikai – praeityje, nes šiandien lentynose galime sutikti kone kiekvienos rūšies ar stiliaus nealkoholinio alaus.
„Pirmiausiai Lietuvoje atsirado populiariausios nealkoholinio alaus rūšys – lager, pale ale ir kvietinis nealkoholinis alus, turėjęs didelį pasisekimą ne tik vietinėje rinkoje, bet ir kitose šalyse. Vėliau skonių paletė augo ir plėtėsi – šiandien lentynose gausu ir sausesnių, IPA ar nealkoholinių stout alaus variantų“, – teigia alaus someljė.
Teigiama, kad sukurti kokybišką nealkoholinį alų gali būti kur kas sudėtingiau negu alkoholinį.
„Šio produkto gamyboje paprastai yra papildomas žingsnis – alkoholio pašalinimas. Tai galima daryti specialių filtrų pagalba, kurie padeda pašalinti alkoholį, paliekant kiek įmanoma daugiau realaus alaus skonio, kvapo, spalvos. Toks procesas yra sudėtingesnis, negu tiesiog išvirti įprastą alkoholinį alų“, – sako specialistas.
J. Lingys tikina, kad derinti nealkoholinį alų su maistu – visai nesudėtinga, tam galioja įprastos šio gėrimo derinimo taisyklės. Svarbiausia atkreipti dėmesį į skonių balansą.
„Derinant alų su maistu, susipina dešimtys skirtingų pojūčių. Pavyzdžiui, alkoholis sumažina riebumo pojūtį, alaus prieskoniai dera su patiekalo prieskoniais, o burbuliukai gaivina gomurį ir paruošia naujų skonių potyriams. Kai ragauji nealkoholinį alų, tu ragauji alų be vienos dalies. Tačiau dėl to maisto derinyje jis visai kitaip atsiskleidžia. Pavyzdžiui, kai dingsta alkoholis, sustiprinimas tam tikrų vaisiškų motyvų poskonis, todėl šį gėrimą derinyje su maistu galima atrasti iš naujo“, – priduria ekspertas.
J. Lingys rekomenduoja išbandyti klasikinius nealkoholinio alaus ir maisto derinius: ant grilio kepta mėsa puikiai derės su nealkoholiniu lager, pilsner bei pale ale, o štai jeigu renkatės gaivesnes salotas arba jūros gėrybes, derinkite jas su nealkoholiniu kvietiniu alumi.
Anot alaus eksperto, kokybiškas nealkoholinis alus turi būti kuo labiau panašus į savo pirmtaką.
„Dažnai žmonės nealkoholinį alų renkasi dėl to, kad jis saldesnis, turi mažiau kartumo. Mano nuomone, tai yra mažiau kokybiškas nealkoholinis alus, nes jis nutolęs nuo savo pirmtako. Vaizdžiai kalbant, tai lyg žiūrėjimas į paveikslo reprodukciją, o ne originalą. Ragaujant nealkoholinį alų neturėtumėme jausti per daug saldumo, primenančio tiesiog gaivinamąjį gėrimą. Kokybiškas nealkoholinis alus bus kurtas naudojant daugiau prieskonių ar apynių kartumo“, – teigia J. Lingys.
Alaus someljė priduria, kad vienas panašiausių į savo pirmtaką – nealkoholinis kvietinis alus.
„Jeigu reikėtų rinktis alų, kurio skonis labiausiai primena tradicinę versiją, siūlyčiau kvietinį nealkoholinį alų. Kai pašaliname alkoholį, aluje vis tiek lieka visi kvapai, aromatai, jo kūniškumas. Todėl trūkstamo alkoholio elemento mažiausiai pasigendame“, – sako ekspertas.
Vienas aktualiausių kriterijų savo kūno linijomis susirūpinusiai visuomenei – kalorijos. Jeigu 100 ml įprasto lagerio turi apie 35 kalorijas, tai nealkoholinė jo versija turės 25 kalorijas.
„Pasaulyje daugėja žmonių, kurie gyvena aktyvų gyvenimą, tačiau mėgsta alaus skonį ir visai nenori jo atsisakyti. Todėl nealkoholinis alus dažnai tampa sportuojančių pasirinkimu – jis ne tik numalšina troškulį, bet ir padeda atsistatyti po treniruotės“, – priduria ekspertas.
alus yra gerai
as
O automobilis be ratų arba variklio, automobilis ar griuvena? Skystimą lyginti su žmogumi nekorektiška.
Tai ne alus. Tiesiog alaus skonį tarsi imituojantis gėrimas. Tas pats ir su nealkoholiniu „vynu”. Iš esmės tai yra marketingo ekvilibristika. Laikas būtų pradėti vadinti daiktus tikraisias vardais, o ne apsimetinėti.
Zmogus be kojos – tai ne zmogus jau, ar ne?