Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-12-24 |
Remdamasi Klaipėdos regioniniame valstybės archyve šiuo metu saugomais dokumentais apie pokarinį uostamiestį pasakojanti „Atvira Klaipėda“ toliau pristato, kokių sprendimų 1952 metais ėmėsi miesto valdžia švietimo srityje.
Drg. Baranausko vadovaujamoje 3-iojoje septynmetėje mokykloje 1952-ųjų pradžioje buvo 15 klasių, kuriose dviem pamainomis mokėsi 575 mokiniai (čia buvo tik aštuoni klasėms skirti kabinetai). 334 moksleiviai priklausė pionierių būreliui (mokslo metų pradžioje tokių buvo 205).
Šią įstaigą 1952-ųjų pradžioje patikrinusi Liaudies švietimo skyriaus sudaryta komisija konstatavo, kad nors dviejų aukštų pastatas buvo pastatytas būtent mokyklai, tačiau jis neatitiko sovietinės pedagogikos reikalavimų: nebuvo aktų ir fizinės kultūros salių, nė vieno kitos paskirties kabineto, o pionierių kambarys ir biblioteka buvo vienoje nedidelėje (23 kub. m) patalpoje. Tad pionieriai čia rinkdavosi vienoje iš klasių, o fizinio lavinimo pamokos vykdavo koridoriuose ir dėl to buvo trukdomi kiti užsiėmimai. Taip pat mokykla neturėjo fizikos ir chemijos pamokoms reikalingų priemonių, ne visi suolai atitiko mokinių ūgį – šeštokai sėdėdavo pirmokams skirtuose suoluose.
Komisija konstatavo, kad ši įstaiga yra nepajėgi užtikrinti mokymąsi augančiam moksleivių skaičių, tad siūlė čia dar tais pačiais metais pastatyti trečią aukštą.
Iš 19 čia dirbusių mokytojų aukštąjį išsilavinimą turėjo tik du, trys buvo baigę Mokytojų institutą, keturi dar studijavo, trys neturėjo reikiamo išsilavinimo ir nesimokė, o likę turėjo vidurinį pedagoginį išsilavinimą.
Komisija gyrė lietuvių kalbos mokytoją Naršutę, kuri mokė savo mokinius „mylėti tėvynę ir nekęsti mūsų priešų“, tačiau ji nereguliariai tikrino savo ugdytinių sąsiuvinius su namų darbais. Pagyrų nusipelnė ir geografijos mokytoja Barašauskienė, savo aiškinimais apie gamtos reiškinius paneigdavusi neteisingus bažnyčios šalininkų teiginius.
Tuo metu rusų kalbos mokytoja Sitavičienė užsitraukė komisijos nemalonę, nes nesiruošdavo savo pamokoms, jas vesdavo „žemame lygyje“: pati neteisingai tardavo žodžius, su klaidomis rašydavo klasės lentoje, neteisingai kirčiavo žodžius.
Kaip prastai besiruošiančią pamokoms ir blogai jas vedančią komisija įvardijo ir 1U klasės mokytoją Banevičienę, kuri geografijos pamokų metu pasakodama apie upių reikšmę šalies ūkiui nieko neminėjo apie „didžiąsias komunizmo statybas“. Tuo metu biologas Ežerskis nusipelnė pabarimo už tai, kad aiškindamas apie linus mokiniams nedemonstravo pačio augalo pavyzdžių, nes „miesto vaikai gali nežinoti, kaip atrodo linai“.
Komisija pažymėjo, kad dauguma šios mokyklos moksleivių prastai mokėjo savo gimtąją lietuvių kalbą, tačiau nei mokyklos vadovybė, nei vadovavusieji metodinei sekcijai nesiėmė reikalingų priemonių šiai situacija gerinti.
Apibendrinama komisija padarė išvadą, kad visus mokykloje nustatytus trūkumus lėmė tai, kad partijos miesto komitetas neorganizavo čia politinių žinių didinimo ratelio.
Reaguodamas į tokias išvadas Vykdomasis komitetas (VK) įpareigojo mokyklos direktorių visus trūkumus pašalinti per ketvirtį. Jam taip pat buvo nurodyta „vesti plačią komunistinio auklėjimo propagandą“ ne tik tarp mokinių, bet ir tarp jų tėvų, ypač atkreipiant dėmesį į antireliginį aspektą, pasakojant apie tai, kad katalikų bažnyčios esmė yra kontrrevoliucinė veikla bei ugdant auklėtinius patriotizmo, atsidavimo sovietinei tėvynei ir bolševikų partijai dvasioje.
Atsižvelgus į tai, kad šioje mokykloje dauguma mokytojų nekėlė savo „idėjinio-politinio lygio“, giliai nestudijavo marksizmo-leninizmo klasikų darbų ir tai darė įtaką mokymo bei auklėjimo procesui, miesto vadžia įpareigojo VK pirmininko pavaduotoją Samsoną Ovanesovą paskirti konkrečias priemones, kaip bus ugdomas šios mokyklos mokytojų marksistinis-leninistinis auklėjimas.
Visų miesto mokyklų direktoriams buvo nurodyta aptartį šį sprendimą mokytojų susirinkimuose ir numatyti konkrečias priemones, kad ir jų įstaigose nesusiklostytų tokia situacija. Apie priimtus sprendimus direktoriai Liaudies švietimo skyrių turėjo informuoti per porą savaičių.
VK tada rūpinosi ir komunistinio auklėjimo plėtra ne tik mokyklose. „Atvira Klaipėda“ šiame cikle jau rašė, kad 1951-ųjų balandžio 20 d. miesto valdžia sutiko prisidėti prie Lietuvos geležinkelių valdybos planų Klaipėdoje pastatyti pionieriams skirtą stovyklą. Tam tikslui miesto valdžia nusprendė dešimčiai metų išnuomoti aštuonis eksploatuoti tinkamus ir devynis kapitalinio remonto reikalavusius Giruliuose buvusius pastatus. O 1952-ųjų kovą VK jau pasirūpino vieta, kur turėtų iškilti šios stovyklos maitinimo blokas. Jam buvo paskirtas 7212 kv. m ploto sklypas Pajūrio g. 18A, kartu su jame buvusiais sugriauto namo pamatais.
Pastatyti šį maitinimo bloką pionieriams turėjo „Trinyčių“ fabrikas. Jo direktorius drg. Melnikovas buvo įpareigotas statybas pradėti ne vėliau kaip antrą 1952-ųjų ketvirtį.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“
Parašykite komentarą