Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-12-13 |
Pastarosios savaitės tapo itin nesėkmingomis dėl dviejų itin didelių Uosto direkcijos užsakymu su bendrove „Tilsta“ besipešančioms Latvijos kompanijoms BMGS ir „LNK Industries“. Klaipėdos apygardos teismas atmetė pastarųjų pretenzijas dėl naujam kruizinių laivų terminalui ir Uosto direkcijos pastatui reikalingų krantinių statybos, o Apeliacinis teismas ketvirtadienį panaikino latviams palankų pirmos instancijos sprendimą dėl Smeltės pusiasalio krantinių rekonstrukcijos.
Žinia, Uosto direkcija yra suplanavusi rekonstruoti 149, 150 ir 151 krantines, esančias vakarinėje Smeltės pusiasalio pusėje, ties kuriomis Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (,,Klasco“) numato užsiimti jūrinių vėjo jėgainių parkui aptarnauti skirta veikla.
Konkursą minėtiems darbams atlikti direkcija paskelbė dar vasario pabaigoje bei nurodė, kad pasiūlymus vertins pagal kainos ir kokybės santykį. Jame sudalyvavo Latvijos kompanija BMGS, veikianti jungtinės veiklos sutartyje su ,,LNK Industries“, bei ,,Tilsta“. Latvių pasiūlymas ekonominio naudingumo atžvilgiu gavo maksimalų 20 balų įvertinimą ir buvo nuspręsta susipažinti su dalyvių pasiūlytomis kainomis, bet po gautos pretenzijos direkcija nusprendė grįžti į pirminį pasiūlymų vertinimo etapą. Po to ji jau pranešė, kad ištaisė vertinimo klaidą ir ,,Tilstai“ irgi skyrė 20 balų, nors prieš tai buvo skyrusi tik 15.
Galiausiai „Tilsta“ buvo pripažinta ir konkurso nugalėtoja, nes ši įmonė pasiūlė darbus atlikti už 44 236 390 Eur įskaitant PVM, o latviai – už 47 034 654,28 Eur.
Direkcijai nepatenkinus latvių pretenzijų, BMGS kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą ir nurodė, jog ,,Tilsta“ negali būti konkurso nugalėtoja, nes esą neatitinka jo reikalavimų: neva laiku nerekonstravo 143 ir 143A krantinių, kuriomis naudojasi Klaipėdos konteinerių terminalas; neva ji pateikė melagingą informaciją apie savarankiškai įvykdytų sutarčių vertes (konkurso sąlygose buvo nurodyta, kad potencialus rangovas per paskutinis 5 metus turi būti pastatęs arba rekonstravęs ypatingųjų statinių už ne mažiau kaip 20 mln. Eurų be PVM sumą) ir kt. Latvių įsitikinimu, direkcija pirkimo metu protegavo „Tilstą“.
Bylą išnagrinėjusi teisėja Milda Skersienė rugsėjo gale nusprendė latvių kompanijos ieškinį patenkinti iš dalies – panaikino direkcijos sprendimą dėl pasiūlymų įvertinimo. Toks verdiktas galėjo būti skundžiamas Apeliaciniam teismui ir šia teise pasinaudojo visos bylos šalys.
Latvių kompanijos prašė apeliacinės instancijos pripažinti, kad „Tilsta“ pateikė melagingą informaciją, o direkcija ir „Tilsta“ – panaikinti apygardos teismo sprendimą. Pastaroji dar prašė kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl latvių sudarytos jungtinės veiklos sutarties atitikimo Konkurencijos įstatymui, nes dėl jos pirkime konkurencija esą buvo ypatingai ribota.
Bylą išnagrinėjusi kolegija, kurią sudarė teisėjai Giedrė Čėsnienė, Aldona Tilindienė ir Vigintas Višinskis, nusprendė, jog Klaipėdos teismo sprendimo dalis dėl pasiūlymo vertinimo yra naikintina. Kartu buvo konstatuota, jog „Tilstos“ prašymas dėl kreipimosi į Konkurencijos tarybą yra nepagrįstas.
Anot Apeliacinio teismo, „Tilstos“ konkursui pateikta informacija apie atliktus darbus „atitinka objektyvųjį informacijos pripažinimo melaginga elementą“, tačiau įvertinus konkrečias faktines aplinkybes, „ji neatitinka subjektyviojo informacijos pripažinimo melaginga elemento“. Kolegijos teigimu, šiuo atveju nebuvo nustatytas „rimtas faktų iškraipymas“, kaip tai numato Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) suformuluota praktika.
Apeliacinio teismo vertinimu, šiuo atveju svarbu yra ir tai, kad keturios iš šešių „Tilstos“ nurodytų sutarčių buvo sudarytos su pačia Uosto direkcija, tad ji pati galėjo pasitikrinti pateiktos informacijos teisingumą.
Pasak šio teismo, nėra nustatyta, kad „Tilsta“ turėjo sąmoningą ketinimą suklaidinti perkantįjį subjektą“.
Apeliacinė instancija taip pat nusprendė, jog apygardos teismas be pagrindo peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir nepagrįstai nurodė, jog Uosto direkcija turėjo „Tilstai“ skirti ne 20, o 15 ekonominio naudingumo balų.
Panaikinus dalį pirmos instancijos sprendimo, buvo pakeistas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Direkcijai iš latvių buvo priteistos visos jos pirmoje ir apeliacinėje instancijoje patirtos išlaidos – 21,3 tūkst. eurų, o „Tilsta“ atgaus didžiąją dalį – per 20 tūkst. eurų.
Toks sprendimas įsigalioja iškart, bet kasacine tvarka dar gal būti skundžiamas LAT. Tiesa, jis priima nagrinėti ne visus skundus.
INFORMACIJA
Klaipėdos apygardos teismas praėjusią savaitę atmetė BMGS ir „LNK Industries prašymą pripažinti, kad Uosto direkcija nepagrįstai pripažino UAB „Tilsta“ pasiūlymą dėl krantinių Nr. 21, 22, 23 rekonstravimo ir krantinių Nr. 21A, 22A, 23A statybos geriausiu. Taip pat ieškovės prašė pripažinti, kad „Tilsta“ pateikė melagingą informaciją.
Šiame konkurse „Tilstos“ pasiūlyta kaina yra beveik 16 mln. Eur be PVM arba net 27 proc. mažesnė nei antroje vietoje likęs latvių pasiūlymas (59 732 310,31 Eur).
Toks pirmos instancijos teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Dienos aktualija“
Klaipėdos valdžia turėtu neprileisti kenkėjiškos Klaipėdai kompanijos KLASCO prie naujų veiklų Klaipėdos uoste.