Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-12-19 |
Per plauką laimėjusi parlamento ir prezidento rinkimus provakarietiška Moldovos vyriausybė gruodžio 16 d. paskelbė ypatingąją padėtį (YP) dėl šalies energetikos. Numatoma, kad parlamento patvirtintas YP režimas galios artimiausias 60 dienų. Krizinę situaciją sukėlė neapibrėžtumas dėl rusiškų dujų tiekimo į šalį po Naujųjų metų. Problema čia paini ir daugialypė.
Viena vertus, didelės galios gamtinėmis dujomis kūrenama 2520 megavatų galingumo Moldovos šiluminė elektrinė liko separatistiniame Padniestrės regione. Kita problema – ji priklauso Rusijos energetikos koncernui „Inter RAO“. Jėgainė iki šiol tebeužtikrina daugiau nei pusę Moldovos elektros energijos poreikio (kai kuriais vertinimais net iki 80 proc.).
Aprūpinant jėgainę dujomis, iki šiol veikė tokia schema: oficialios šalies energetikos sektoriaus struktūros pasirašydavo sutartis su dujų koncernu „Gazprom“ dėl dujų tiekimo į Moldovą, tačiau dalis jų buvo tiekiama tranzitu per Ukrainą į Padniestrėje veikiančią jėgainę. Dalį gamtinių dujų „Gazprom“ skirdavo prorusiško Padniestrės regiono poreikiams, tačiau Moldovos sąskaita.
Moldovos vyriausybė šiš metų pabaigoje dėl to atsisakė mokėti rusų dujų monopolininko pateiktą „skolą“, kurios dydis viršija 700 mln. JAV dolerių. Kadangi jėgainė – „Inter RAO“ nuosavybė, Moldova iš jos pirko elektros energiją rinkos kaina. Tačiau jėgainės savininkė niekada nė nemėgino tartis tiesiogiai su „Gazprom“ dėl dujų tiekimo. Nors galinga elektros perdavimo linija gali eksportuoti ten pagamintą elektros energiją ne tik į Moldovą, bet ir Rumuniją (kaip darė iki 2013 m.).
Šiandien pažiūrėję, kokioje sunkioje padėtyje atsidūrė į Europos Sąjungą pretenduojanti skurdi šalis, galėtume įsivaizduoti, kaip būtų Lietuvoje, jeigu ne energetikos sektoriaus reformos 2010-2015 m. ir šalies gamtinių dujų perdavimo infrastruktūra priklausytų „Gazprom“ (tokią padėtį lėmė prezidento Algirdo Brazausko pasirinkta energetikos politikos koncepcija), o pagrindinis elektros energijos tiekėjas ir kai kurių elektros generavimo objektų savininkas būtų „Inter RAO“.
„Gazprom“ dėl tariamos skolos gamtinių dujų tiekimą Moldovai žadėjo nutraukti, tačiau atrodo, kad gamtinės dujos šalies gali nebepasiekti dėl kitokios priežasties: Ukraina nesiruošia pratęsti dujų tranzito susitarimo su Rusija, kuris galioja ligi šių metų pabaigos, dėl dujų perdavimo savo teritorija.
Anksčiau dėl to susirūpinimą reiškė kai kurios Rytų Europos šalys, tačiau dabar tai gali skaudžiai paliesti ir Moldovą.
Dėl ginčo su „Gazprom“ Moldovos vyriausybė anksčiau kreipėsi į Europos Komisiją. Tačiau Briuselis vargiai gali kuo padėti. Būdama neturtinga šalis Moldova nedėjo jokių pastangų, kad užsitikrintų energijos išteklių tiekimo alternatyvas. Šalis, kuri galėtų sutelktomis pastangomis padėti spręsti šią problemą – Ukraina – yra apimta karo.
Moldovos valdžia dėjo nemažai pastangų, kad nedidėtų energijos tarifai šalies gyventojams ir šitai vadino socialiai atsakinga politika, nors yra tvirtinančių, kad tai – elementarus populizmas. Nes šiandien Moldova teoriškai galėtų įsigyti elektros energijos iš Rumunijos, tačiau ten elektros energijos kainos yra veik trigubai didesnės.
Dar šį rugsėjį Moldovos vyriausybės vadovai viešai žadėjo, esą garantuoja, kad šiais metais šalies gyventojams nereikės už dujas ir elektros energiją mokėti brangiau. Prie raminimo akcijų aktyviai prisidėjo neseniai išrinkta šalies prezidentė Maia Sandu, sakiusi esą šaliai pavyko diversifikuoti energijos tiekimo šaltinius, o Moldovos energetikos sektorius visiškai atitinka europinius standartus ir leidžia gauti energijos „iš daugybės šaltinių“.
Tikrovė pasirodė esanti daug prastesnė. YP energetikos sektoriuje įrodo kai ką daugiau nei politikų pažadus bei užtikrinimus.
Svarbu priminti, kad dar 2022 metų kovą Ukrainos ir Moldovos elektros energijos perdavimo sistema buvo sinchronizuota su kontinentinės Europos perdavimo tinklais. Politiniu avansu. Tačiau Moldovos pavyzdys rodo, kad sisteminiai pokyčiai neišsprendžia visų problemų, kurios „kabo“ šalies viduje. Taip pat ir dėl populizmo.
Parašykite komentarą