Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-12-29 |
„Atvira Klaipėda“ dar vienu pasakojimu apie 1952-ųjų švietimo situaciją Klaipėdoje baigia šių metų rašinių ciklą, rengtą pagal Klaipėdos regioniniame valstybės archyve dabar saugomus dokumentus. Šis projektas buvo įgyvendinamas sulaukus Medijų fondo rėmimo paramos.
Tęsti projektą fondui pasiūlėme ir kitais metais, bet jo sprendimo kol kas nėra. Sėkmės atveju istorijos mėgėjus ir 2025-aisias vėl lepintume tokiais rašiniais.
Baigiantis 1952-ųjų gegužei Vykdomasis komitetas (VK) nusprendė pakeisti balandžio pradžioje priimtą sprendimą, kuriuo Liaudies švietimo skyriui buvo perdavęs 3600 kv. m ploto skverą-parką, buvusį M. Gorkio (Liepų) gatvėje, kad jis ten įrengtų „vaikų miestelį“. Minėto sprendimo atšaukimas buvo motyvuotas tuo, kad prie kapinių paskirtas sklypas neva buvo per toli nuo miesto centro, o dėl per mažo ploto jame esą netilptų vis reikiami įrengimai.
Todėl šiam tikslui buvo nuspręsta paskirti Laivogatvyje, priešais Dangės skverą, buvusį 0,47 ha ploto žaliąjį sklypą Nr. 7-9, kuriame augo brandūs medžiai. Taip pat buvo atšauktas 1950-ųjų liepą priimto sprendimo punktas, kuriuo šis sklypas buvo paskirtas gyvenamojo namo statybai.
Minėtojo skyriaus vedėjui drg. Barnauskui visus darbus jau buvo nurodyta atlikti iki liepos 1-osios. Už naudojimąsi šiuo miesteliu turėjo būti imamas mokestis, kurio dydį nustatyti buvo pavesta Miesto finansų skyriui.
Tą pačią dieną VK, kurio pavaldume tuo metu buvo ir lietuviškoji Kuršių nerijos dalis, nusprendė Nidoje įkurti internatą. Šios įstaigos poreikis buvo motyvuotas tuo, kad prieš 1952-1953 mokslo metų pradžią išaugo Nidos septynmetės mokyklos mokinių ir bendras nerijoje gyvenančių vaikų skaičius, taip pat į pusiasalį ketino persikelti 50 žvejų šeimų. Tad Klaipėdos valdžia kreipėsi į apskrities VK, kad šis nuo rugsėjo 1-osios Nidoje atidarytų 15-ai mokinių skirtą internatą.
Šiai įstaigai skirtų patalpų remontui VK skyrė 3880 rublių, inventoriui – dar 17 560 rublių, o internato išlaikymui iki metų galo – 21 880 rublių. Pagal prie sprendimo pridėtą sąmatą mokytojui, kuris tuo pačiu turėjo būti ir vedėju, buvo numatyta mokėti 600 rublių algą, virėjui – 450, valytojai – 260. Didžiausias mėnesines išlaidas turėjo sudaryti maitinimas, kuriam buvo numatyta 3600 rublių.
Tą pačią dieną VK priėmė sprendimą ir dėl visų Klaipėdos miesto mokyklų pasiruošimo mokslo metams. Jo preambulėje VK nurodė, jog per einamuosius metus buvo atidarytos naujos septynmetės mokyklos Nemuno gatvėje ir Nidoje, o vidurinė buvo atidaryta „Trinyčių“ fabriko rajone.
Tradiciškai išvardinus visus pasiekimus buvo pereita prie trūkumų: mokyklos nebuvo pilnai aprūpintos vadovėliais, konkrečiai lietuvių kalba mokiusiose mokyklose trūko rusų kalbos vadovėlių, taip pat trūko viduramžių istorijos, botanikos vadovėlių; Liaudies švietimo skyrius nebuvo atlikęs tikslios mokyklinio amžiaus vaikų apskaitos, todėl rugsėjo 1-ąją buvo paaiškėję, jog jų yra net tūkstančiu daugiau nei užregistruota; nebuvo tikslios apskaitos ir visais mokslo metais, nes nebuvo nustatyti mokykloms priklausantys mikrorajonai; visiškai nebuvo vedama neraštingų ir mažai raštingų vaikų apskaita; minėtasis skyrius nepanaudojo inventoriui įsigyti skirtų lėšų, todėl mokyklose trūko kėdžių, spintelių ir kt; pionierių kambariai buvo be inventoriaus; skyrius taip pat netinkamai buvo sudėliojęs mokytojų darbo krūvius, todėl kai kuriems per savaitę tekdavo 30 valandų mokymosi, kai norma siekė 18 valandų.
„Iki šiol mokyklų vadovai nepradėjo ruošti mokyklų patalpų naujiems 1952-53 mokslo metams, nesudarė sutarčių su šefuojančiomis organizacijomis, o 2 vidurinė mokykla iki šiol nesudarė remonto sąmatos, nes nėra nustatytas limitas. Iki šiol Liaudies švietimo skyrius nepradėjo spręsti klausimo dėl naujai atidaromų klasių aprūpinimo suolais ir kitu mokykliniu inventoriumi“, – dėstė VK.
Savo sprendime jis mokyklų vadovams pirmiausiai nurodė, kad baigiantis einamiesiems metams visiškai neturi likti antriems metams paliekamų mokinių.
Kad būtų racionaliai suformuotos klasės ir į mokyklą patektų visi žvejybos kaimelio rajone gyvenę vaikai, Silkių gaudymo tresto vedėjui drg. Kuliženko ir organizacijos UNR-57 viršininkui drg. Dombrovskiui buvo nurodyta iki birželio 20-osios baigti statyti antrą Š-9-a tipo baraką ir perduoti jį bei pirmąjį 4-osios septynmetės mokyklos direktoriui drg. Adamskiui.
Be nurodymo pašalinti visus anksčiau minėtus trūkumus VK dar priskyrė kiekvienai mokyklai po šefuojančią organizaciją: 1-ajai pradinei mokyklai – Klaipėdos geležinkelių mazgą, 2-ajai – Jūrų prekybos uostą, 3-ajai – Laivų remonto gamyklą; 4-ajai – UNR-57, 5-ajai – Gostorg, 6-ajai – Dumpių kolūkį. 7-ajai – Girulių tarybą, 8-ajai – gamyklą Nr. 7, 9-ajai – elektros stotį, 10-ajai ir 11-ajai – Preilos tarybą; 12-ajai – Juodkrantės tarybą, 13-ajai – Dumpių kolūkį, 1-ajai septynmetei mokyklai – Statybų trestą Nr. 5, 2-ajai – Žuvies trestą, 3-iajai – „Trinyčių“ fabriką, 4-ajai – Celiuliozės ir popieriaus kombinatą, 5-ajai – Jūrų prekybos uostą, 6-ajai – Nidos tarybą, 1-ajai ir 2-ajai vidurinėms mokykloms – Remonto ir statybos kontorą, 3-iajai – Rybstroj? (sunkiai įskaitoma – autor. past.).
Visos šios organizacijos ir įmonės buvo įpareigotos remontus mokyklose baigti iki rugpjūčio 1-osios. O kad tai ir būtų padaryta, kiekvienai mokyklai VK nusprendė priskirti po miesto Tarybos deputatą, kuris kontroliuotų tokių remontų eigą.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Savaitgaliai su senąja Klaipėda“
Parašykite komentarą