Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2023-05-16 |
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, Seimo posėdyje atsakydamas į jam raštu pateiktus parlamentarų klausimus dėl universiteto ligoninių vadovų konkursų organizavimo, pabrėžė, kad vadovą reikia atsirinkti iš kandidatų, o ne paskirti vienintelį kandidatuojantį. Todėl, teigė ministras, jis pakeitė tam tikrus reikalavimus kandidatams į universiteto ligoninių vadovų postus mažiau ribojančiais.
Martyno Vainoriaus nuotr.
„Viešajame sektoriuje dėl kandidatų trūkumo neįvyksta pusė visų konkursų. Įsiklausykime, pusė konkursų. Ar mus tokia situacija tenkina? Gydymo įstaigų vadovų konkursų reikalavimus nustato ministras įsakymu. Suteikta pareiga ir atsakomybė už gydymo sistemos ateitį per vadovų prizmę, šitą pareigą ir atsakomybę prisiimu drąsiai, kaip ir drąsiai keičiu taisykles, kad būtų užtikrinta sveikatos sistemos ateitis“, – teigė A. Dulkys.
Anot sveikatos apsaugos ministro, pirmajame konkurse į Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovus kandidatai nepateikė dokumentų, nes būtų neatitikę formalaus reikalavimo turėti pedagoginio vardo patvirtinimą.
„Kai paskelbėme pirmąjį konkursą, neslėpsiu, susidomėjimas buvo irgi nemažas. Deja, didžioji dalis kandidatų, besitikslinusių kvalifikacinius reikalavimus, dokumentų nepateikė, nes būtų neatitikę formalaus reikalavimo, nors turėjo reikiamo akademinio darbo patirtį. Beje, trys kandidatai, kurie pateikė prašymus Klaipėdos universiteto ligoninės konkurse, neatitiko būtent formaliojo reikalavimo turėti pedagoginio vardo atestatą“, – teigė A. Dulkys.
Jo teigimu, pradėjus domėtis paaiškėjo, kad toks kandidatų atkritimas dėl formaliųjų reikalavimų yra tipinis. Tai, pasak ministro, rodo, kad kvalifikaciniai reikalavimai riboja kandidatų galimybes dalyvauti vadovų konkursuose.
„Pradėjus domėtis giliau, paaiškėjo, kad kandidatų atkritimo ir nepateikimo dokumentų situacija yra tipinė. Ką mes turime? Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės vadovo konkurse 2018 metais dalyvavo vienas kandidatas. Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų vadovo konkurse 2019 metais dalyvavo du kandidatai. VUL Žalgirio klinikų konkurse 2020 metais dalyvavo du kandidatai, o tame pačiame konkurse 2018 metais – 1 kandidatas“, – vardino A. Dulkys.
„Kai turime 13 tūkstančių medikų bendruomenę, kai mūsų medikai už akademinius ir profesinius pasiekimus yra giriami Europos ir pasaulio mastu (…). Ar toks kandidatų skaičius yra normalus? Atsakysiu – ne, nenormalus. Toks kandidatų skaičius rodo, kad universitetų ligoninių vadovams nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai riboja kandidatų galimybes dalyvauti vadovų konkursuose“, – sakė ministras.
A. Dulkys pabrėžė, kad tokie vadovų konkursai paneigia tikslą atsirinkti geriausią kandidatą ir verčia pasirinkti vienintelį kandidatuojantį. Todėl, pasak ministro, jis peržiūrėjo kvalifikacinius reikalavimus vadovams ir pakeitė juos į mažiau ribojančius.
„Todėl priėmiau sprendimą peržiūrėti kvalifikacinius reikalavimus (…). Tikslas labai aiškus ir konkretus – eliminuoti nepagrįstai ribojančius reikalavimus vadovams ir atverti kelią platesniam kandidatų ratui dalyvauti sveikatos sistemos įstaigų vadovų konkursuose. Buvo atsisakyta kelių ribojančių reikalavimų – reikalavimo turėti pedagoginį vardą ir reikalavimą turėti vadovavimo patirtį konkrečioje srityje“, – aiškino jis.
Ministras paaiškino, kad reikalavimas turėti pedagoginį vardą pakeistas į reikalavimą turėti ne mažiau kaip 5 metų pedagoginio darbo universitete patirtį. Anot jo, tokiu būdu sudaroma galimybė konkurse dalyvauti ir šiuo metu turintiems pedagoginį vardą, ir tiems, kurie formaliai pedagoginio vardo neturi, nors atitinka vardo suteikimui keliamus reikalavimus.
A. Dulkys pabrėžė, kad kandidatų skaičiaus konkursuose negalima riboti, todėl nuostatos, nustatančios būtiną kandidatų skaičių, nėra nei viename teisės akte.
„Man svarbu, kad Lietuva turėtų kuo didesnį pasirinkimą, svarbu tai, kad dirbantiems, siekiantiems, besimokantiems Lietuvos piliečiams būtų suteiktas šansas ir viltis, kad jų pastangos bus atlygintos. Tai, kad Klaipėdos universiteto ligoninės konkurse dalyvauja dabar net 10 kandidatų, tik įrodo, kad vadovo posto siekiantys asmenys patikėjo, kad jų pastangas valstybė įvertins ir įvertins sąžiningai“, – pirmąjį klausimą reziumavo A. Dulkys.
Ministras, paaiškindamas, kuo vadovaujantis yra siūlomi sprendimai į universiteto ligoninės vadovo atranką perkelti valstybės tarnautojų atrankai taikomus principus, akcentavo, kad universiteto ligoninės yra viešojo sektoriaus įstaigos, teikiančios asmens ir visuomenės priežiūros paslaugas. Anot jo, šios įstaigos, nors vykdo ir akademinę veiklą, privalo užtikrinti viešųjų paslaugų teikimą.
„Tad noras suvienodinti visų viešojo sektoriaus įstaigų vadovų konkursus, perimant gerąją bei vieningą jų praktiką, yra sistemiškas ir racionalus“, – pridūrė jis.
A. Dulkys pabrėžė, kad antrąjį etapą į universiteto ligoninių vadovų konkursą 2018-aisiais įtraukė tuometinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Pasak politiko, jis mato prasmę taikyti antrąjį etapą, nes tokiu būdu bus atrenkamas tinkamiausias kandidatas.
„2018 metais tuometinis sveikatos apsaugos ministras atliko konkursų organizavimo nuostatų keitimą ir nustatė naują dviejų etapų konkurso organizavimo tvarką, įvesdamas antrą pokalbių etapą su sveikatos apsaugos ministru, kurio iki tol nebuvo“, – teigė A. Dulkys.
„Antrą konkurso etapą matau prasmę taikyti ir universiteto ligoninių vadovų konkursuose, nes sudaroma galimybė įstaigos dalininkams išrinkti tinkamiausią kandidatą į įstaigos vadovo pareigybę iš konkurso komisijos pasiūlytų dviejų geriausiai pasiruošusių pretendentų“, – pabrėžė dabartinis sveikatos apsaugos ministras.
ELTA primena, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sausio pradžioje paskelbė pirmąjį atvirą konkursą Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) vadovo pareigoms užimti. Pirmasis konkursas buvo nutrauktas, nes nemažai potencialių kandidatų negalėjo dalyvauti dėl formalaus reikalavimo neatitikimo turėti pedagoginio vardo patvirtinimą liudijančius dokumentus. Todėl kovo pabaigoje ministerija paskelbė antrąjį konkursą KUL vadovo pareigoms užimti.
Kandidatai į vadovus privalo turėti ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamo darbo patirtį, privalumas –patirtis vadovaujant įstaigoms, organizacijoms, įmonėms, taip pat būti įgijus medicinos ir sveikatos mokslų arba socialinių mokslų srities mokslo daktaro laipsnį.
Be to, turėti ne mažiau kaip 5 akademinių metų pedagoginio darbo universitete (-uose) patirties. Dar vienas iš nurodytų reikalavimų potencialiam KUL lyderiui – mokėti valstybinę kalbą pagal trečiąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją.
KUL vadovui(-ei) siūlomas atlyginimas – nuo 7529 eurų, neatskaičius mokesčių. Priklausomai nuo pasiektų rezultatų, vadovui gali būti skiriamos teisės aktuose nustatytos skatinimo priemonės.
Į vadovo pareigas bus priimama 5 metų kadencijai.
Šiuo metu KUL laikinai vadovauja prof. Jonas Sąlyga.
Nuo šių metų sausio 2 dieną pradėjusi funkcionuoti KUL yra viena didžiausių gydymo įstaigų Lietuvoje, teikiančia aukščiausio – tretinio – lygio medicinos paslaugas. Ligoninės dalininkai – valstybė, kuriai atstovauja Sveikatos apsaugos ministerija, ir Klaipėdos universitetas. Įstaiga sukurta sujungus tris pajūrio gydymo įstaigas: Klaipėdos jūrininkų ligoninę, Klaipėdos universitetinę ligoninę ir Palangos reabilitacijos ligoninę.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama
Parašykite komentarą