Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-10-10 |
Į bandymo galimai apgaule įgyti 200 tūkst. eurų Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos lėšas istoriją besigilinantis Klaipėdos apygardos teismas nepatenkino dalies advokatų prašymo nagrinėti šią bylą uždaruose posėdžiuose.
Šią savaitę vykusių apklausų metu liudytojai dėstė, kad kaltinamuoju esantis uostamiesčio savivaldybės valdomos bendrovės „Klaipėdos paslaugos“ (anksčiau – Klaipėdos autobusų parkas) vadovas Vaidas Ramanauskas savo ir žmonos Ingridos verslo reikalus tvarkėsi šioje darbovietėje. Liudyta ir apie draugiškus partinius ryšius, o kai kurie liudytojai tvirtino negalintys prisiminti, ar dešimtis tūkstančių I. Ramanauskienės valdomai MB „Exubero” skolino su sutartimis, skolos rašteliais, ar be jų. Neatrodė jiems keista, kad pervesti pinigai buvo grąžinti jau po kelių dienų.
Savo vaidmenį šioje istorijoje teismui bandė paaiškinti ir žiniasklaidos jau linksniuotas žemės ūkio ministro patarėju dirbęs konsultantas Dalius Žilinskas.
Išmokėtus pinigus grąžino
Šioje byloje kaltinamaisiais be Ramanauskų dar yra „Klaipėdos paslaugų” Finansų departamento direktorė Elida Mantulovė, Eksploatacijos departamento direktorius Imantas Paliakas, taip pat – Eugenijus Mantulovas, Kęstutis Smailys, Povilas Rauba, Andrius Tiškus bei Valentinas Šepeliovas. Kaltinimai yra pareikšti ir mažosioms bendrijoms „Exubero”, „Driutas“.
Teisėsauga kaltina, kad ši asmenų grupė pasikėsino apgaule gauti 200 tūkst. eurų Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos lėšų mažosios bendrijos naudai senelių globos namų Klaipėdos rajone statybai ir įrengimui.
Anot pareigūnų, suvokdami, kad mažoji bendrija neatitinka juridiniams asmenims, pretenduojantiems gauti tokią finansinę paramą keliamų ekonominio gyvybingumo ir pajamų gavimo ataskaitiniais metais reikalavimų bei reikalavimo turėti nuosavų lėšų, ši asmenų grupė nuo 2019 m. pabaigos iki 2022 m. kovo galėjo klastoti dokumentus, teikti juos valstybės institucijoms bei ES paramą administruojančiai Nacionalinei mokėjimo agentūrai, siekdami gauti finansavimą.
Asmenys kaltinami dokumentų klastojimu ir disponavimu suklastotais dokumentais, ES tikslinės finansinės paramos gavimu apgaule, apgaulingu finansinės apskaitos tvarkymu ir organizavimu, o V. Ramanauskas, dabar nuo balandžio vidurio laikinai vadovaujantis ir Klaipėdos viešąją pirtį valdančiai savivaldybės bendrovei „Vildmina“, dar ir piktnaudžiavimu bei turto iššvaistymu.
Iš prašytos 200 tūkst. eurų sumos bendrijai jau buvo išmokėta beveik 31 tūkst. eurų. Skelbta, jog Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) pradėjus ikiteisminį tyrimą, įtariamieji atlygino turtinę žalą.
STT pranešime teigta, jog organizuojant statybos rangos darbų pirkimo konkursą, sąžiningas ir skaidrus procesas esą buvo tik imituotas, o konkurso sąlygos buvo suderintos su iš anksto pasirinktu, nusikalstamos veikos bendrininkų vadovaujamu rangovu – mažąja bendrija „Driutas“, be to, statybos darbai buvo vykdomi neturint statybos leidimo.
Visi kaltinamieji, išskyrus I. Ramanauskienę, savo kaltę neigia. I. Ramanauskienė teigė, jog prisipažįsta „tik dėl tam tikrų“ jai pateiktų kaltinimų.
Viešumo neišvengė
Perskaičius kaltinamąjį aktą „Driuto“ advokatas Robertas Skėrys pateikė prašymą toliau bylą nagrinėti uždaruose posėdžiuose – neva bus paviešintos komercinės paslaptys. Jį palaikė ir kiti kolegos. I. Ramanauskienės advokatė Dovilė Murauskienė papildomai tikino, kad uždaro proceso esą reikia ir ginant jos klientės nepilnamečių vaikų interesus. Ši advokatė dar prašė teismo uždrausti žiniasklaidai skelbti I. Ramauskienės nuotraukas, nes „ji nesutinka“.
Visgi bylą nagrinėjantis teisėjas Linas Pauliukėnas šią savaitę vėl surengus posėdį pagarsino savo nutartį, kuria atsisakė tenkinti tokius prašymus.
Teismas pabrėžė, jog nėra jokio pagrindo komercine paslaptimi laikyti tokią veiklą, kuri yra nurodoma kaltinamajame akte.
Kartu kaltinamiesiems buvo priminta, jog jeigu jie mano, kad procesą nušviečianti žiniasklaida pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus, pastaruosius jie gali ginti įstatymo nustatyta tvarka nepaneigiant viešo bylų nagrinėjimo principo.
Teigia, kad dokumentai – suklastoti
Liudytojų apklausa šiame procese prasidėjo nuo trečiosios MB „Exubero“ savininkės Monikos Motiejauskienės. Ji tvirtino esanti niekaip nesusijusi su kaltinamaisiais ir „turi raudonuoti dvigubai prieš darbdavius“ dėl to, kad jau buvo kviečiama į STT apklausą, o dabar turi liudyti teisme.
Moteris dėstė, kad šią MB nusipirko Kaune, nes vyras planavo per ją vykdyti kažkokią veiklą, galbūt pasinaudoti europine parama, bet tokie planai nebuvo realizuoti ir „Exubero“ nevykdė jokios veiklos, jokių sandorių nesudarė. Galiausiai šią MB 2019 m. pardavė kitų jos šeimos įmonių apskaitą tvarkiusiai Ugnei Šeputienei už 650 eurų.
Pasak M. Motiejauskienės, kai ji buvo „Exubero“ vadove, jokių sąskaitų I. Paliako vadovaujamai „Kompro group“ ar Kunkių bendruomenei, kuriai vadovauja E. Mantulovas, neišrašė ir iš jų negavo. Tokie dokumentai esą yra suklastoti, ne su jos parašais.
„Niekada nebūčiau taip leidusi elgtis. Nepildžiau ir neteikiau Registrų centrui jokių dokumentų, sutuoktinis irgi to nedarė. Mokesčių inspekcijai irgi nieko neteikėme“, – teigė moteris.
Partinė draugystė
Teisme liudijo ir iš M. Motiejauskienės „Exubero“ nupirkusi bei ją po poros savaičių I. Ramanauskienei perpardavusi Ugnė Milerė (anksčiau – Šeputienė, Žebrauskienė).
Moteris sakė mananti, kad apklausos metu jai rodyti dokumentai yra galimai suklastoti, nes ji pardavė veiklos nevykdžiusią, „negyvybingą“ įmonę ir priėmimo-perdavimo akte ši faktinė aplinkybė buvo paminėta. Taip pat esą ir Registrų centrui buvo perduoti duomenys apie nevykdytą veiklą bei nulinius likučius.
Kalbėdama apie tai, kaip buvo prieita prie tokio sandorio, apskaitos paslaugas teikusi U. Milerė teigė, jog į ją kreipėsi arba pats V. Ramanauskas, arba per kitą klientą klausė, ar ji neturinti parduoti laisvos įmonės.
„Jį domino konkretus adresas. „Exubero“ registracijos adresas atitiko poreikį, lūkestį, ieškojo, kad būtų rajone. Į mano pastabas, kad įmonė negyvybinga, nebuvo reaguojama“, – teigė liudytoja.
Moteris dėstė, jog V. Ramanauską pažinojo jos jau miręs vyras, o ji pati žinojo iš Socialdemokratų partijos Klaipėdos skyriaus, nes irgi buvo narė, rūpinosi partiniais finansais.
U. Milerės įmonės „Dekanas“ klientais buvo ir I. Paliako vadovaujamos įmonės „Kompro group“, „SIP prekyba“.
„Iš to, kaip partijos susirinkimų metu bendraudavo, darau prielaidą, kad Paliakas ir Ramanauskas yra geri bičiuliai. Manau, kad Ramanauskas jį pasikvietė dirbti į Klaipėdos autobusų parką“, – teigė U. Milerė.
Ji tikino, kad būtent I. Paliakui pirmiausia pasakė, kad turi naują įmonę ir klausė, gal jis žino, tokios reikėtų. V. Ramanauskui parodžius tokį interesą, ji vykusi į Klaipėdos autobusų parką ir ten su juo aptarusi pardavimą.
„Ramanauskas sakė, kad ruošiasi vykdyti senelių namų projektą, jam tinka įmonės indeksas. Perspėjau, kad nespės įstoti į projektą su tokiais rodikliais, nes 2017-2018 metų buvo nuliniai balansai. Tai dariau tikslingai, nes esu atsakinga už tai, norėjau apsisaugoti ir nuo galimų neigiamų pasekmių prieš išvykstant į Vokietiją“, – kalbėjo liudytoja, tikinusi, kad su V. Ramanauskui dėl sandorio iš viso buvo susitikusi du kartus.
U. Milerė teigė mananti, kad I. Paliako vadovaujamos „Kompro group“ sąskaita „Exubero“ buvo išrašyta jau tik tyrimo metu, nes jau perduodant dokumentus tokios sąskaitos nebuvo, kadangi MB nevykdė jokios veiklos.
Ji taip pat minėjo, jog I. Paliakas žinojo, kaip reikia koreguoti Registrų centrui jau pateiktus duomenis, nes vienai jo įmonei taip buvo tekę daryti dėl „Dekano“ darbuotojos klaidos.
Sąskaita neva buvo pasimetusi
Teisme teko liudyti ir dabartinei „Dekano“ vadovei Jurgitai Strakšienei, nupirkusiai šią įmonę iš U. Milerės. Ji aiškino aplinkybės apie I. Paliako bendrovės „Kompro group“ apskaitą.
I. Paliakas yra kaltinamas tuo, kad irgi pagamino netikrus dokumentus, liudijančius apie tariamą „Kompro group“ 4000 eurų vertės sandorį su „Exubero“ dėl konsultacijų. Vėliau jis nurodė, kad tuos neva gautus 4000 eurų išsimokėjo sau.
Pasak J. Strakšienės, kaltinime minima 2018 m. lapkričio „Kompro group“ sąskaita jai buvo pristatyta tik 2019 m. spalį ir ant jos buvo uždėtas atitinkamas spaudas, kada ji įtraukta į apskaitą. I. Paliakas esą nurodęs, kad ši sąskaita, kurios numeris „iškrito“ iš iki tol buvusio eiliškumo, buvo tiesiog pasimetusi.
„Sandorio aplinkybių neaiškino ir aš stipriai nesigilinau. Nesukėlė man įtarimo, kad toks sandoris gali būti neįvykęs“, – teigė buhalterė, patikinusi, kad daugiau tokių atvejų su „pasimetusiomis“ „Kompro group“ sąskaitomis nebuvo.
Ji pripažino, kad „Kompro group“ 8000 eurų paskola „Exubero“ buvo neįprastas sandoris, nes nebuvo sudaryta sutartis, o pinigai buvo grąžinti jau po dviejų dienų. Dėl jo I. Paliakas esą irgi nieko nepaaiškino.
2000 eurų šiai bendrijai skolino ir „SIP prekyba“.
„Jei teikiama paskola, turi būti fiksuojama, turi būti palūkanos, sutartis. Sutartys nebuvo sudarytos, tai apskaitoje judėjimą padarėme kaip išankstinį mokėjimą, paskolos nefiksavome“, – teigė buhalterė, kartu akcentavusi, kad įmonėms nebuvo padarytas nei nuostolis, nei gauta pelno, nenukentėjo ir valstybė.
Kelioms dienoms skolino ir draugai
Pinigų skolinimo „Exubero“ aplinkybes teisme turėjo aiškinti ir Ramanauskų draugai.
Keleivių pervežimo paslaugas teikiančios bendrovės „Benjuva“ direktorė Jūratė Lazdauskienė tikino, kad pinigų jos paskolinti prašė I. Ramanauskienė.
„Neprisimenu, kokiam tikslui paskola, tikėjausi gauti bankines palūkanas“, – tvirtino moteris, pati paskolinusi 5000 eurų, o jos vadovaujama bendrovė tam skyrė 25 tūkst. eurų.
Ji tikino neatsimenanti, nei kaip buvo apiformintos paskolos – rašteliais ar kitais dokumentais, nei kodėl jos buvo grąžintos jau po trijų dienų. Kartu ji pripažino, jog niekam daugiau tokių paskolų neteikė, o tada buvo „naudos norėjimas, situacija tokia geopolitinė, norėjosi, kad pinigai įgautų vertę“.
„Paskolos raštelio neradau namuose. Buvo skuba, žinojau, kad neapgaus ir nenuvils, pasakiau, kad tinka procentai, kokius duoda bankas. Niekaip neatsiminsiu, ar buvo vienas, ar du rašteliai. Kiek prisimenu, nebuvome numatę termino. Aš tą įvykį išbraukiau iš atminties, kai tik jis baigėsi. Turėjau kitokių darbų, buvo prieškalėdinis laikotarpis, ruošiausi į kelionę, nuostolio neturėjau. Ką aš čia aiškintis – kaip greit sutarėme, taip greit ir grąžino“, – niekaip detalių negalėjo prisiminti liudytoja.
Panašiai įvykius yra užmiršę ir kiti Ramanauskų draugai – Lina Piklapė bei jos vyras Viktoras Piklapis, dirbantis V. Ramanausko vadovaujamos bendrovės „Klaipėdos paslaugos“ Pervežimų skyriaus vadovu.
L. Piklapė tikino nepamenanti, į kokios įmonės sąskaitą pervedė 15 tūkst. eurų po to, kai dėl to pasitarė su vyru.
„Mes skolinom kaip draugams ir apie jokius procentų nekalbėjome“, – teigė ji.
Apklausos STT metu L. Piklapė buvo tvirtinusi, kad nesidomėjo, kodėl pinigai buvo grąžinti jau kitą dieną. Negalėjo ji tada patvirtinti ir fakto, kad pasirašė skolos raštelį, teigė, jog parodytasis yra surašytas ne jos ranka.
„Skolino ir vyras, bet nesidomėjau tuo, nežinau. Nesiaiškinau, nežinau, kodėl greit grąžino. Džiaugiausi, kad grąžinti pinigai. Kai draugai, tai ir pasitiki. Nėra toks aktualumas visą išsiaiškinti, aš turiu ir kitų savo problemų“, – teisme dėstė ji ir jau tvirtino nepamenanti, ar buvo jos parašas ant raštelio, kurį rodė STT pareigūnai.
V. Piklapis teigė V. Ramanauską pažįstantis nuo 17 metų, kai kartu sportavo. Dirbti į tuometinį Klaipėdos autobusų parką jį esą pasikvietė buvusi įmonės vadovė Jelizaveta Daugininkienė.
Vyras aiškino, kad pats pasiūlęs V. Ramanauskui paskolinti pinigų, kai sportuojant iš jo išgirdo planus įrenginėti kaimo turizmo sodybą. Po to jau esą paskambinusi I. Ramanauskienė ir paklaususi, ar galįs paskolinti.
„Apsikalbėjome su žmona ir abu paskolinome, grąžino, jokių pretenzijų neturime. Tuo momentu pinigai buvo nereikalingi, tai kodėl nepadarius gero darbo? Man sakė, kad porai mėnesių reikės pinigų. Aš pervedžiau 30 tūkstančių eurų, Ingrida atsiuntė sąskaitą įmonei su įdomiu pavadinimu. Susitikome prie darbo, pasiėmiau porą raštelių ir palikau mašinoje, jų nepasirašiau. Aš negaliu tiksliai pasakyti, ar žmonai perdaviau raštelį. Bandėm ieškoti, bet neradome. Man dokumentas nieko nereiškia, nes pasitikėjimas ir taip geras. Nebuvo tartasi dėl jokių palūkanų, mes gyvenam draugiškai, ne pirmą kartą skolinau. Jei reikia jie man, jei reikia aš“, – aiškino V. Piklapis.
Jis irgi tikino nesidomėjęs, kada buvo sugrąžinti pinigai.
„Klausimas ne man, kodėl taip greitai grąžino. Grąžino, reiškia nereikėjo. Atgal pervedė ir viskas. Kam klausti, kai grąžino“, – dėstė V. Ramanausko bendradarbis.
V. Piklapis teigė, kad STT pareigūnai jį apklausinėjo ryte darbo vietoje ir esą sąmoningai bandė ištempti informaciją, kad pinigus skolino kaip autobusų parko direktoriui, o ne kaip draugui.
„Bandė traukti, kad darė spaudimą. Jeigu vieną kartą pasakytų, sakyčiau, kad paklausė, bet jei keletą kartų, tai vadinu spaudimu. Bandė įpiršti ar ištraukti. Ką, kaip klausė, negaliu pasakyti, bet keletą kartų kartojo tą klausimą“, – teigė vyras, minėjęs, kad po savivaldybės įmonę tada vaikštinėjo ir kaukėti pareigūnai, vienas iš jų sėdėjo prie sekretorės kompiuterio.
„Verslo plano suklastoti negalima”
Teismo posėdyje liudijo ir buvęs žemės ūkio ministro Broniaus Markausko, dabartinio Klaipėdos rajono mero, patarėjas Dalius Žilinskas, kurio veikla buvo atsidūrusi žiniasklaidos akiratyje 2018-aisiais.
Jis teismui aiškino buvęs vienas iš konsultantų „Exubero“ projekte. Nors liudydamas STT vis minėjo bendravęs su V. Ramanausku, teisme jau dėstė, kad tada kalbėdamas pareigūnams omenyje turėjęs pačią bendrovę, o ne V. Ramanauską.
„Nežinau, kodėl būtent su juo bendravau, nesigilinau, kodėl daugiau bendrauja Vaidas, o ne Ingrida, nes jie vyras su žmona“, – teigė D. Žilinskas, aiškinęs, kad atliko tik pirminę konsultaciją, o paraišką ir planą rengė specialistė iš partnerių įstaigos.
Konsultantas teigė dėl pateiktų „Exubero“ dokumentų pastebėjimų neturėjęs, nes nėra finansų specialistas. Partneriai esą negalėjo patarti klastoti dokumentų, nes yra sąžiningi, kaip ir jis, pasisakantys už skaidrumą ir teisėtumą.
„Nepatariau elgtis neteisėtai, nes tai neatitinka mano įsitikinimų ir moralės. Niekada nebuvo intereso dirbtinai daryti ir pritraukti paramą. Iš viso tuo metu į tą pačią priemonę turėjome dar 10 paraiškų. Nebuvo išskirtinio dėmesio, tik kad Vaidas buvo pažįstamas iš anksčiau“, – tikino D. Žilinskas.
Jis irgi paminėjo, kad privačius V. Ramanausko reikalus tvarkė jo vadovaujamoje savivaldybės įmonėje – ten nuvažiavęs susitarė, kad toliau projektą administruos partneriai už 5 proc. atlygį nuo paramos sumos.
D. Žilinskas teigė negalintis pasakyti, ar buvo pasirašytas susitarimas su „Exubero“ dėl paslaugų teikimo, nes įstaiga nėra „pavyzdinga dokumentų tvarkytoja“.
Jis tikino turėjęs ir savo interesą, kad toks projektas būtų realizuotas, nes „karšino savo močiutę“ ir tikėjosi, kad ji patektų į tokius senelių namus, bet ne pagal protekciją, o mokant normalią kainą.
Atsakinėdamas į advokatų klausimus konsultantas tikino, kad jokiose taisyklėse nėra parašyta, kad paramos prašanti įmonė tam tikrą laiką sąskaitoje turi turėti atitinkamą sumą pinigų. Esą svarbu reikiamą likutį turėti tik paraiškos pateikimo dieną.
„Nesuprantu, kaip galima suklastoti verslo planą. Kategoriškai, pagal savo supratimą, atmetu verslo plano suklastojimą, nes tai yra prognozės“, – atsakydamas į kitą advokatų klausimą apie tokį kaltinimą teigė D. Žilinskas.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Dienos aktualija“
Šiuo metu , meras 100 procentu palaiko įmonę Klaipėdos paslaugos. Ar palaiko jos vadovą? Matyt, kad taip.
Ne Vaitkus jį įkišo,bet Vaitkus jį nuims 100%. Jį paskyrė Griubliauskas,Petrauskas,Budinas. Net vaikų sumūšimas ir kiti nusikaltimai netrukdė ir netrukdo toliau vadovauti įmonėms. Bet,lazda turi du galus?
Vieną kartą pagavo. O prieš tai kiek vogė. Metų metais.
Tiriamas žiaurus nusikaltimas: draugas draugui paskolino pinigų.
Kad dienai paskolą gavęs draugas paskui pasiimtų 200 000 europinių, kurie jam nepriklauso.
teismas išsiaiškins, ar skolintomis lėšomis padidinti įmonės įstatinį kapitalą yra nusikaltimas. Iki šiol nebūdavo.
šlykštu skaityti,nes čia menkystos,o ne žmonės,priėję prie lovio visais būdais,kaip kiaulės jovalo gviešiasi.
Kelioms dienoms skolino pavaldiniai – draugai…
Mere, akivaizdūs nepotizmo atvejai, patys darbuotojai liudija kaip vadovui – draugui skolina milžiniškas sumas be jokių dokumentų…Pertvarkyti tą kontorą nedelsiant, padaryti auditą, nustatyti kiek miestiečių turto iššvaistyta ir švaistoma.