Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2025-01-27 |
Socialiniuose tinkluose pasklidus įrašams apie Karklės palūdimyje aptiktas daugybę negyvų ančių, Pajūrio regioninio parko (PRP) specialistai paaiškino šio reiškinio priežastis.
„Jūroje tinkluose kasmet žūva daug nardančių paukščių ir tai vyksta daugelį metų. Tiesiog toks žvejybos šalutinis poveikis. Dauguma žvejų ančių neišmeta, o atiduoda mokslininkams ir žmonės jų nepamato ir nustemba pamatę 20 negyvų ančių, kai kasmet jų žūva virš 1000“, – rašoma PRP feisbuko paskyroje.
Tuo metu Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos tinklapyje situacija aptariama plačiau.
Jame rašoma, jog ledinės antys yra šiaurinė, globaliai nykstanti rūšis, žiemojanti Baltijos jūroje, taip pat ir Lietuvos priekrantėje. Per 20 metų šios rūšies ančių mūsų priekrantėje sumažėjo 70 proc. ir kiekvienais metais daug jų žūva žvejybiniuose tinkluose. Sprendžiant iš to, kad nuotraukose matosi vienos rūšies paukščių grupė bei remiantis ankstesnių metų patirtimi, galima įtarti, kad tai – tinkluose nuskendę paukščiai. Tai yra vadinamoji priegauda. Priegauda yra atsitiktinis netikslinių rūšių gaudymas žvejyboje. Tai yra viena didžiausių grėsmių, turinčių įtakos jūrinių paukščių populiacijoms visame pasaulyje. Tačiau dėl pastaruoju laikotarpiu staigaus jūrinių paukščių mažėjimo Baltijos jūroje ir pasauliniu mastu, pakankamų duomenų, kad tai vyksta būtent tik dėl jų žuvimo tinkluose, nėra. Manoma, kad tai – tik vienas iš neigiamų veiksnių, kurių yra daugiau.
Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkų duomenimis skaičiuojama, kad 2015–2020 m. Lietuvos smulkiojoje priekrantės žūklėje kasmet buvo sugaunama nuo 1500 iki 3000 jūrinių paukščių.
ES mastu tinklai kasmet pražudo apie 200 tūkst. nardančių sparnuočių, iš kurių apie 75 tūkst. – vien Baltijos jūroje.
KU mokslininkų duomenimis, Baltijos priekrantėje minėtu periodu du trečdalius visos priegaudos sudarė dvi rūšys: ledinė antis (Clangula hyemalis; 42,1 %) ir nuodėgulė (Melanitta fusca; 35,4 %).
Tam, kad būtų mažinama paukščių priegauda, egzistuoja tam tikra kompensacijų programa.
Žvejai gali gauti kompensaciją už tai, kad jie nestatys paukščius gaudančių tinklų jų sankaupų metu.
„Tačiau panašu, kad dalies žvejų kompensacijų dydis nemotyvuoja, nes jos yra mažesnės už pelną, kurį jie gautų pardavę stintas. Būtent stintiniais-strimeliniais tinklais mažuose gyliuose sugaunama daugiausia paukščių“, – rašoma direkcijos tinklapyje.
Jame taip pat teigiama, jog KU mokslininkai per penkerius metus surinko nemažai duomenų, įrodančių, jog žvejojant tik tamsiu paros metu bei pritaisant prie tinklų baidykles – aitvarus su plėšrūnų siluetais, galima sumažinti paukščių žuvimą tinkluose iki minimumo. Tačiau norint motyvuoti žvejus tinklus ištraukti auštant, o juos statyti po saulės laidos bei įsigyti minėtas baidykles, būtina keisti kompensacijų už paukščių priegaudos mažinimą tvarką ir sukurti tvarų motyvuojantį postūmį.
Žvejams verslininkams primenama, jog žuvininkystės kontrolės specialistai netaiko baudų už priegaudą ir siūloma nebijoti į tinklus įsivėlusius paukščius registruoti žurnale, juos tinkamai utilizuoti arba perduoti mokslininkams mitybos tyrimams atlikti.
Kartu primenama, jog paukščių priegaudos neregistravimas ir išmetimas į jūrą užtraukia administracinę atsakomybę. Tai prilygsta aplinkos teršimui, šiukšlinimui.
Parašykite komentarą