Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2023-12-23 |
„Atvira Klaipėda“ baigia nuo 2021-ųjų pavasario vykdytą, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo remtą projektą „Ką pasakoja archyvas“, kurio metu remdamiesi Klaipėdos regioniniame valstybės archyve saugomais uostamiesčio Vykdomojo komiteto (VK) dokumentais pasakojome apie mūsų miesto kasdienybę 1945-1951 metais.
Seimo valia minėtasis fondas nuo kitų metų paramos kultūriniams žiniasklaidos projektams nebedalins, o tą funkciją perimantis Medijų rėmimo fondas kol kas turi tik direktorių, tad ar galėsime ir ateityje palepinti tokiais rašiniais istorijos mėgėjus – vis dar neaišku.
Paskutiniame šio ciklo rašinyje – apie 1950-ųjų pabaigos ir 1951-ųjų pradžios miesto kultūrinio gyvenimo aktualijas.
Teatrui – pastatai, muziejui – bilietai
Baigiantis 1950-iesiems VK nusprendė Klaipėdos muzikiniam dramos teatrui sugriautus namus buvusiu taro Kurpių, Darbo (dabar – Mėsininkų) gatvių ir Kepėjų g. 14-15, kad įstaiga juos rekonstruotų ir įsirengtų ten dekoracijų sandėlius.
Teatro direktoriui drg. Levgovdai buvo nurodyta tokius darbus pradėti ne vėliau, kaip antrą 1951-ųjų ketvirtį.
Tą gruodį VK priėmė sprendimą ir dėl dar vienos kultūrinės miesto įstaigos – Kraštotyros muziejaus (dabartinio Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus pirmtako).
„Atvira Klaipėda“ šiame cikle jau buvo rašiusi, kad pastarasis muziejus VK sprendimu buvo įsteigtas nuo 1949-ųjų vasario 1-osios. Tų metų lapkričio pabaigoje VK jau konstatavo, kad muziejus, tuo metu įsikūręs miesto bibliotekoje, jau turėjo tiek eksponatų, kad nebuvo kur jų patalpinti, o jo užimamose patalpose norėta įkurti vaikų biblioteką. Tad miesto valdžia nusprendė šią įstaigą laikinai perkelti į Miesto architektūros valdybos pastatą M. Gorkio (dabar – Liepų) g. 8 – tris pirmajame aukšte buvusius kambarius. O Miesto architektūros valdybai ir Projektavimo dirbtuvėms buvo nurodyta keltis į VK pastatą.
1950-ųjų sausio 31-ąją VK priėmė nutarimą dėl Klaipėdos miesto kraštotyros muziejaus „atidarymo”. Jis jau buvo priimtas atsižvelgus į tai, kad „muziejus jau yra pakankamai paruoštas visuomenės lankymui”. Matyt, muziejaus lankymas kurį laiką buvo nemokamas, nes tų metų gruodžio 19-ąją, siekdamas „geresnio visuomenės aptarnavimo ir mažamečių pavienių lankytojų lankymosi sutvarkymo“ nusprendė nuo 1951-ųjų pradžios įvesti apsilankymo mokesčius.
Suaugusiajam buvo nustatytas rublio mokestis, moksleiviui – 50 kapeikų. Ekskursijos, kurias sudarė daugiau nei 10 asmenų, muziejuje galėjo lankytis nemokamai. Vaikams iki 12 metų vieniems lankytis muziejuje buvo uždrausta.
Skelbiama, kad vidutinė alga 1950-aisiais Sovietų sąjungoje siekė 64 rublius, tad statistinis klaipėdietis už ją muziejų galėjo aplankyti 64 kartus. Dabar suaugusiems, norintiems pasižiūrėti Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus ekspozicijas, tenka pakloti 3,4 Eur, o vidutinis darbo užmokestis į rankas šių metų II ketvirtį sudarė 1241 eurą. Tad už jį muziejų būtų galima aplankyti net 365 kartus.
Beje, anais laikais, matyt, buvo normali praktika priiminėti sprendimus atgal į praeitį. Taip nutiko ir su nauju minėtojo muziejaus direktoriumi. 1951-ųjų vasario 23 d. VK „užtvirtino nuo 1950 m. birželio 15 d. Klaipėdos miesto kraštotyros muziejaus pareigoms“ Kazį Vėgelį. Passtarasis buvo gimęs 1911 m. Kauno apskrities Pakuonio valsčiuje, Margininkų kaime, valstiečių šeimoje. Partijai nepriklausęs K. Vėgelis iki paskyrimo direktoriumi turėjo tik vidurinį išsilavinimą.
Kultūros namai eikvojo lėšas
Tuo metu Kultūros namuose tada reikalai klostėsi ne taip gerai, kaip muziejuje. 1951-ųjų sausio viduryje priimtame VK sprendime buvo rašoma, kad atlikus patikrinimą buvo nustatyta, jog šioje įstaigoje 1950 m. buvo padaryta „eilė finansinės disciplinos pažeidimų“.
Kontrolieriai konstatavo, jog iš 32 213 paskirtų rublių buvo išeikvota net 26 395. Be to, bilietų blankai šioje įstaigoje buvo nestandartinės formos, be nurodytos kainos, ji buvo užrašoma tiesiog ranka. Bilietai ne visada buvo registruojami miesto Finansų skyriuje. Patikrinimo metu tokių bilietų buvo aptikta už 1228 rublius.
Tad VK nurodė Kultūros namų vedėjui drg. Račkauskui iki vasario susitvarkyti apskaitą, o Kultūrinio švietimo skyriaus vedėjui drg. Žąsyčiui ir Finansų skyriaus vedėjui drg. Bilūnui kontroliuoti, kaip įstaiga laikosi finansinės drausmės.
Kova už parką
O tų metų vasario pradžioje VK kreipėsi į Ministrų tarybą dėl Kultūros ir poilsio parko, kurį savo sprendimu buvo įsteigęs dar 1949-ųjų lapkričio 15 d.
VK rašė, kad Kretingos urėdijai priskirti 64, 67 ir 68 miško kvartalai, patekę į miesto ribas, buvo perduoti į Miškų ūkio ministerijos balansą, nors jie turėjo į eiti į kuriamo parko ribas.
Tad VK prašė Ministrų tarybos, kad ši nurodytų minėtajai ministerijai perduoti tuos tris miško kvartalus į miesto balansą.
Parašykite komentarą