Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-04-30 |
Pirmos instancijos teismas turės iš naujo aiškintis, ar Aplinkos ministerija pagrįstai atsisakė parengti Vyriausybės sprendimo projektą, pagal kurį UAB „Minijos nafta“ be konkurso būtų suteiktas leidimas išgauti naftą ir Kintuose.
Bendrovė dar 2020 m. kovą buvo kreipusis į Lietuvos geologijos tarnybą prašydama išduoti be konkurso leidimą naudoti naftos išteklius Šilutės rajone, Kintuose. Aplinkos ministerija 2020 m. birželio 29 d. pateikė Vyriausybės nutarimo projektą su pasiūlymu išduoti leidimą, bet jis dėl techninės klaidos buvo grąžintas papildomai suderinti su Aplinkos apsaugos departamentu.
Procesui užstrigus, bendrovė 2021 m. birželio viduryje kreipėsi į tarnybą prašydamas nurodyti, kaip išspręstas jos prašymas. Šis jos kreipimasis buvo persiųstas į ministeriją. Tada jau naftininkai sulaukė atsakymo, kad ministerija parengė ir pateikė institucijoms derinti naują Vyriausybės nutarimo projektą su siūlymu nepritarti išduoti tokio leidimo. Ministerija bendrovei raštu paaiškino, kad jos prašymas atmetamas, kadangi apie 95 proc. prašomo ploto sudaro saugomos teritorijos, ten yra kultūros paveldo vertybių ir galiausiai dėl to, kad naftos gavybos skatinimas nekoreliuoja su Lietuvos žaliuoju kursu bei šalies siekiu gaminti energiją iš atsinaujinančių išteklių. Nurodė ministerija ir tai, kad Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane šioje teritorijoje numatyta plėtoti rekreacijos ir turizmo paslaugą, Kintai esą sieks kurortinės teritorijos statuso.
Tada jau „Minijos nafta“ kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti, kad Aplinkos ministerija neteisėtai vilkina leidimo išdavimo procesą ir įpareigoti ją per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Vyriausybei nutarimo dėl leidimo išdavimo projektą. Taip pat naftininkai prašė jiems priteisti iš ministerijos 10 000 Eur neturtinę žalą bei 5 proc. metines palūkanas.
Įmonė savo skundė tvirtino, kad ministerija nuo 2020 m. liepos 7 d. iki 2021 m. rugpjūčio 24 d. vilkino ir nepateikė Vyriausybei nutarimo dėl leidimo išdavimo projekto ir taip pažeidė Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Bendrovė teigė „dėl neteisėto ir diskriminacinio atsakovo veikimo“ patyrusi neturtinę žalą. Anot jos, ministerijos argumentai yra netinkami, nes gręžiniai būtų gręžiami tose vietose, kuriose tai galima daryti ir jie nebūtų saugomose teritorijose. Pasak „Minijos naftos“, taip ministerija elgiasi tik su ja, o kitoms naftos gavybos bendrovėms tokie leidimai buvo išduoti.
Ministerija savo atsiliepime pripažino, kad praleido įstatyme numatytą 30 kalendorinių dienų terminą pateikti nutarimo projektą arba motyvuotą atsakymą, kodėl prašymas buvo atmestas, tačiau esą tikrai neteisėtai nevilkino proceso. Neva buvo siekiama išsamiai įvertinti visą informaciją ir duomenis, prašymo nagrinėjimas užsitęsė dėl personalo pokyčių.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalį tokį naftininkų skundą buvo atmetęs. Jis sutiko su ministerijos teiginiais, o naftininkų pareiškimus apie neturtinę žalą pavadino abstrakčiais, nedetalizuotais ir deklaratyviais.
Toks sprendimas galėjo būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) ir naftininkai pasinaudojo šia galimybe.
LVAT kolegija, kurią sudarė teisėjai Ramūnas Gadliauskas, Beata Martišienė ir Arūnas Sutkevičius, išnagrinėjusi šią bylą, konstatavo, jog pirma instancija neanalizavo ministerijos sprendimo motyvų bei pažeidė procesinės teisės normas ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tad „Minijos naftos“ apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies – pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas visas ir byla perduota jam nagrinėti iš naujo.
INFORMACIJA
Gargžduose įsikūrusi ir nuo 1995 m. gavyba užsiimanti „Minijos naftos“ nafta Registrų centrui dar nėra pateikusi 2023 m. finansinių ir veiklos ataskaitų. Paskutiniuose pateiktuose dokumentuose ji nurodė, kad Lietuvoje eksploatuoja septynis naftos telkinius: Vilkyčiuose, Pietų Šiūpariuose, Degliuose, Pociuose, Sakučiuose, Agluonėnuose ir Šiūpariuose. Apie kintiškių pasipriešinimą jos planams žengt ir į šią gyvenvietę žiniasklaida rašo jau nuo 2003-iųjų.
2022 m. įmonė pardavė 64 tūkst., 2021 m. – 62 tūkst. barelių naftos. Vidutinė Brent kaina 2022 m. ir 2021 m. buvo atitinkamai 91,58 ir 70,68 JAV dolerių už barelį. 2022 m. bendrovė gavo 5,663 mln. eurų pajamų ir uždirbo 699 tūkst. eurų pelno, o 2021 m. šie rodikliai atitinkamai siekė 3,612 mln. ir 485 tūkst. eurų.
Po 50 proc. „Minijos naftos“ akcijų valdo Lietuvoje registruota lenkiško kapitalo AB „ LOTOS Geonafta” ir Danijos įmonė „ODIN ENERGI A/S“.
Lietuvišką naftą siurbia užsienio kompanijos? Ar to reikia Lietuvai, atiduodant dar vieną gražiausią vietą Tėvynės pamaryje? Atėjai, užgrobei ir siurbi, išstumęs iš rinkos „Geonaftą”?
Laibai įdomi detalė tai,kad naftą siurbia Svencelės kaime ant marių kranto, o gręžinys užvadintas Sakučių (Sakučių kaimas 15-20 km atstumu)
Sūkos. Baigia išparceliuot Lietuvą. Von visus iš kur atėję.
Žmones susimasrykite.Ką darote !Kodėl norite sunaikinti gamtos sukurtą grožį. Artüras