Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2024-10-07 |
Iš arti susipažinti su Klaipėdos jūrų uosto direkcijos ir uoste veikiančių krovos kompanijų veikla, uosto plėtros, tvarumo ir skaitmenizacijos planais atsakomojo vizito atvyko vieno didžiausių ir svarbiausių ne tik Japonijos, bet ir viso Azijos regiono – Nagojos jūrų uosto vadovai: vykdantysis viceprezidentas Yuji Kamata ir uosto operacijų vadovas Hitochika Yonezu bei juos lydintis Japonijos ambasados Lietuvoje pirmasis sekretorius Tatsuya Nagai.
Uosto direkcijos nuotr.
Nagojos uostas pasižymi labai išvystyta ir modernia infrastruktūra, kuri užtikrina sklandų prekių judėjimą, uosto terminaluose priimami didžiausi pasaulio konteineriniai laivai. Be komercinės veiklos uoste taip pat veikia Nagojos jūrų muziejus ir akvariumas.
Uostas apdoroja tiek tarptautinės, tiek vietinės prekybos krovinius, o pagrindinės jo importo ir eksporto prekės – automobiliai, jų dalys, pramoninė technika, taip pat SGD, naftos produktai ir kita. Jame 2023-iaisiais perkrauta apie 158 milijonai tonų krovinių. Į uostą kasmet atplaukia apie 13 tūkstančių laivų, vien konteinerius gabenančių Nagojos uostas skaičiuoja apie 4 tūkstančius. Nagojos uostą prekybiniai ryšiai sieja su maždaug 150 pasaulio valstybių.
„Nagojos uosto vadovų vizitas Klaipėdos uoste žymi svarbų žingsnį plėtojant bendradarbiavimą tarp uostų. Nagojos uostas, kaip vienas svarbiausių Azijos regiono jūrų uostų, yra stiprus partneris, su kuriuo galime plėtoti tvarius sprendimus ir skaitmenizacijos projektus. Klaipėdos uostas yra pasirengęs ne tik pasiūlyti šiuolaikišką ir tvarią infrastruktūrą, bet ir tapti inovatyvia jungtimi, kuriančia naujas galimybes Japonijos ir Lietuvos ekonomikai“, – pranešime cituojamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Algis Latakas.
Japonijos nėra tarp maždaug 70 pasaulio valstybių, su kuriomis Klaipėdos uostas plėtoja prekybinius ryšius. Japonijos kroviniai konteineriuose yra gabenami per kitus, hub‘ais vadinamus Europos uostus. 2023-iaisiais iš ir į Japoniją gabenta maždaug 33 tūkstančiai tonų krovinių. Daugiausia tai transporto priemonės, mechaniniai įrenginiai, elektros įranga, tekstilė.
Tikriausiai principas toks: draugauti su kuo toliau esančiais 🙂