Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2025-01-27 |
Klaipėdos apygardos teisme, nagrinėjančiame jam sugrąžintą naujojo uostamiesčio baseino broko bylą, liudijęs vienos iš atliktų ekspertizių autorius dėstė įžvelgiantis daugelio statybų procese dalyvavusių šalių atsakomybę.
Tuo metu baseino koncesininko atstovas tvirtino, jog jo surinkti faktai atskleidžia, kad baseiną projektavęs architektas Antanas Dagelis anksčiau teisme kalbėdamas apie nardymo šachtos defektus tiesiog melavo. Pastarasis, beje, nepasirodė jau antrame teismo posėdyje iš eilės, nors jo dalyvavimą teismas yra pripažinęs būtinu.
„Rangovas turėtų atsakyti didžiausia dalimi“
Nuo 2019-ųjų vykstančio teisminio proceso metu buvo atliktos net kelios ekspertizės. Vienos iš jų autorius – teismo ekspertas Tomas Monstavičius – buvo pakviestas liudyti į praėjusią savaitę vykusį šios bylos posėdį.
Pasak jo, vienas pagrindinių baseine įdiegtos pastato valdymo sistemos trūkumų yra tai, kad ji nėra „ web-based“, kaip buvo numatyta projekte – t.y. jos negalima valdyti iš bet kur, vien tik internete suvedus adresą. Baseine įdiegta programa esą yra iš viso skirta labiau stebėjimui, o ne valdymui, bet ir stebėjimas tinkamai neveikė. Anot eksperto, buvusio subrangovo – Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centro – pateiktoje 121 302 eurais įvertintoje defektų šalinimo sąmatoje ši problema nėra sprendžiama. Pasak jo, reikėtų diegti naują programą, nes pats sistemos pagrindas dabar yra ne toks, koks numatytas projekte.
T. Montavičius tikino, kad atliekant nardymo šachtos įrengimo darbus nebuvo užtikrinta reikiama apsauga nuo vandens su chloru. O chromo ir molibdeno, „lemiančių metalo atsparumą pitinginei korozijai, koncentracija yra žemutinės ribos srityje“. Anot eksperto, techniniame projekte, techninėse specifikacijose papildoma apsauga šachtos plienui buvo numatyta, o darbo projekte jos jau nebeliko.
Pasak jo, subrangovo – bendrovės „Montuotojas“ – siūlomas šachtos remontas neatitiktų vieno esminių projekto reikalavimų, kad ji turi būti pagaminta iš spiralinių lakštų, be to, esą kiltų rizika dėl naujų defektų atsiradimo.
Eksperto teigimu, techninė priežiūra privalėjo kontroliuoti ir pamatyti, kad šachta suvirinta ne pagal techninio projekto reikalavimus, o rangovo „Axis Industries“ statybos vadovas negalėjo subrangovui leisti taip dirbti.
„Techniškai įmanoma viskas, tik pinigų klausimas. Ta visa šachta yra apmūryta, tas darbas būtų labai labai ir dar kartą labai sudėtingas, bet reikėjo atsižvelgti darant tą šachtą į galimas pasekmes“, – apie tai, ar baseine dabar įmanoma sumontuoti tokią šachtą, kokia buvo numatyta techniniame projekte, sakė ekspertas.
Bylą nagrinėjančiai teisėjai Irmai Čiuchraj pasiteiravus, ar atliekant tokius darbus nereikėtų demontuoti pastato, T. Monstavičius teigė abejojantis, kad reikėtų demontuoti laikančiąsias konstrukcijas.
„Bet apskritimą, mūrinę dalį, tikrai reikėtų ardyti. Techniškai tai įmanoma, tik reikėtų gerai pagalvoti“, – sakė ekspertizės autorius.
Jis teigė nenustatęs, kad šachtos priežiūra ar nepriežiūra galėjo turėtų kokios nors įtakos korozijai, juolab kad jau perdavimo metu buvo fiksuoti tokie defektai.
Taip pat T. Monstavičius tikino, kad būtina demontuoti visą baseino linoleumo kaučiukinę dangą, nes nėra technologinių galimybių ją padaryti neslidžia, ji neatitinka ir gaisringumo klasės. Ekspertas akcentavo, kad slidumas yra labai svarbus aspektas, nes dėl jo galima gauti vienas pavojingiausių traumų. Taip pat esą būtina demontuoti plyteles, nes jos neatitinka reikalavimų – nesuformuotas reikiamas nuolydis.
„Ten matomos pelkės, stovi vanduo, žmonės vaikšto per pelkes. Technologiškai lokaliai negalima ištaisyti, nes nuolydis projektuojamas patalpai. Reikia, kad būtų nuo krašto iki trapo“, – aiškino T. Monstavičius.
Kalbėdamas apie stogo defektus jis teigė, kad techninio projekto rengėjas nesivadovavo gamintojo brėžiniais, ekspertizė nepamatė, kad darbo projekte nebuvo išpildyti techninio projekto reikalavimai, rangovas padarė daugybinį broką – paliktos pūslės, blogas parapeto apskardinimas ir kt. Techninis prižiūrėtojas – UAB „Kelvista“ – turėjo matyti ir kontroliuoti rangovo darbą, bet to nepadarė.
Ekspertas taip pat dalinosi nuomone, kad bylą iki šiol nagrinėję teismai situaciją traktavo „per Civilinį kodeksą, kad užsakovas privalo apžiūrėti objektą“.
„Techninė priežiūra turi patikrinti, ar konkretūs darbai atitinka projekto ir normatyviniams reikalavimams. Akivaizdžiai sumaišyti procesai ir sąvokos. Techninė priežiūra privalo ir paslėptą darbą priimti atlikdama priežiūrą, matavimus ir kita. Visapusiškai turi patikrinti darbus – ar matosi, ar nesimato. Kodėl teismai taip vertina – nežinau“, – kalbėjo T. Monstavičius.
Jis teigė, kad baseino statybų metu buvo susiklosčiusi tokia situacija, kad rangovas neišpildė kai kurių projekto reikalavimų, techninė priežiūra leido jam tai padaryti, o projektuotojas irgi tinkamai nekontroliavo.
„Techninė priežiūra yra kontroliuojantis institutas, jo atsakomybės dalis sunku įvardinti žodžiais, bet ji nėra maža. Visgi didžioji dalis tenka rangovui. Projekto vykdymo priežiūrai skirčiau labai nedidelį procentą, nes ji skirta labiau architektūrai ir laikančioms konstrukcijoms, kad vietoje namo nepastatytų gamyklos. Ji formaliai atsakinga, bet praktikoje labai labai nedidelė atsakomybės dalis turi būti. Techninė priežiūra privalėjo stebėti ir privalėjo nepriimti“, – teigė T. Monstavičius.
Jis buvo paprašytas pakomentuoti ir paskutinę, Klaipėdos baseino užsakymu eksperto Grigorijaus Skurygino parengtą pažymą, kurioje yra ir nuotraukos su užfiksuotais šachtos langais, priveržtais surūdijusiomis poveržlėmis.
„Tai akivaizdus korozijos židinys dėl skirtingų metalų. Techniniame projekte buvo nurodymas naudoti tokią pačią metalo klasę“, – įvertino T. Monstavičius.
Šachta Nyderlanduose nerūdija
Šio posėdžio metu liudijo ir baseino koncesininką – bendrovę Klaipėdos baseinas – valdančios įmonės „Infrastruktūra LT“ technikos vadovas Mantas Puškorius, teigęs, jog matė ir statybų eigą, ir dalyvavo objekto perėmimo procedūrose.
„Priėmimo metu fiksavome didelį kiekį defektų, iškart samdėme ekspertą Eriką Linkevičių, kad fiksuotų defektus, fiksavome juos ir antstolio pagalba juridiškai“, – teigė jis.
M. Puškorius pirmiausia dėstė aplinkybes dėl nutrūkusių pakeliamo baseino dugno trosų, kuriems keisti savivaldybė panaudojo bankinę rangovo garantiją.
„Perėmėme baseiną užpildytą ir pradėjome veiklą. Galiausiai išlindo defektas, kad nutrūko pakeliamo dugno trosas, kvietėmės tą patį ekspertą, paėmėm troso mėginį, nuvežė laboratorijos tyrimams. Sumokėjome už pakeitimus, buvo uždėta kitokio tipo apkaba trūkio vietoje. Lenkijos Lodzės universiteto baseine tokios pačios bėdos buvo“, – dėstė baseino atstovas.
Pasak jo, statybinės šiukšlės po šiuo dugnu atsirado dėl to, kad rangovas išmūrijo netinkamo aukščio starto bokštelius ir vėliau juos pjovė, kai baseinas jau buvo pripildytas vandens.
„Mes negavome baseino su tinkamai paruoštu vandeniu, perdavė grubiuoju būdu, darydami spaudimą, kad baiginėjasi europinis laikas, o rangovas prieš tai tempė perdavimą. Statybinių atliekų išvalymas nėra paprastas. Po kiekvieno skiriamosios sienos judinimo užsiteršdavo baseinas. Tik po metų, kai buvo pirmas vandens išleidimas, šį defektą pašalinome savo jėgomis“, – dėstė M. Puškorius.
Jis taip pat išdėstė, jog pirmojo proceso metu baseiną projektavęs architektas A. Dagelis melavo tvirtindamas, kad tokia pati nardymo šachta Nyderlanduose naudojama nuo 2012 metų ir nerūdija.
„Plienas pagamintas tapatus, toks, kokį su savivaldybe apžiūrėjome NATO bazėje esančioje nardymo šachtoje. Ji ten 20 metų nekoroduoja. <…> Kodėl Klaipėdoje koroduoja ir tas stebuklas įvyko man sunku pasakyti“, – 2023-iųjų pavasarį teismo posėdžio metu, kurį irgi stebėjo „Atviros Klaipėdos“ žurnalistas, kalbėjo A. Dagelis.
Jis, beje, kartu su kolegomis olandais baseino atidarymo metu tikino, jog atliktų darbų kokybė yra puiki.
M. Puškorius teigė savo iniciatyva suradęs tą architekto minėtą šachtą – ji yra Den Helderio mieste, o jai panaudotas metalas esą „skiriasi šviesmečiais“ nuo to, kuris naudotas Klaipėdoje.
„100 procentų esu įsitikinęs, kad tai – architekto klaida, kurią jis slėpė ir tvirtino, kad vienodos šachtos. Skiriasi sprendiniai. Pavyzdžiui, ten liukai yra vientisi, nėra varžtų. Ji į pastatą įkelta kaip vientisas gaminys, o pas mus surinkta iš lapų. Kopijuojant buvo padaryta klaida parenkant metalą“, – dėstė baseino atstovas.
Jo įsitikinimu, jei net „Montuotojas“ nebūtų padaręs virinimo broko, kurį įžvelgia kai kurie ekspertai, Klaipėdos šachta vis tiek koroduotų, nes metalas panaudotas ne toks, kaip Nyderlanduose.
„Liaudyje jį vadina medicininiu plienu, tai pigi žaliava“, – apie metalą, iš kurio pagaminta Klaipėdos baseino šachta, sakė M. Puškorius.
Jis taip pat neigė, jog vieno iš ekspertų šalia jau tuščios šachtos užfiksuoti surūdiję svarmenys buvo naudojami narų, valiusių šachtą. Pasak baseino atstovo, šalia šachtos yra narų sandėliukas ir svarmenys buvo padėti ten, kad išdžiūtų jų virvė. Šie svarmenys esą yra skirti plūdurams, kurių tikrai nereikia šachtoje. Kartu jis akcentavo, kad šachtos korozija buvo pastebėta dar neatidarius baseino, jo nepripažinus tinkamu eksploatuoti.
Pasisakė M. Puškorius ir apie pastato valdymo sistemą „Climotion“. Vyras teigė, jog buvo susiekęs su oficialiu jos platintoju ir pastarasis patvirtino, kad ji niekada Lietuvai nebuvo parduota, nes kiekviena turi unikalų serijos numerį ir lengva identifikuoti visus pardavimus. Pasak baseino atstovo, šios sistemos kaina skaičiuojama pagal pastato tūrį, tad jos kaina baseinui būtų „milžiniška“, tačiau jos čia diegti jau ir nebūtų galima, nes visas teises įsigijo „Bosh“ kompanija, tad sistema nebesuderinama su baseine esančia įranga.
INFORMACIJA
Bylinėjimasis dėl Klaipėdos baseino broko prasidėjo dar 2019-aisiais – nepraėjus nė metams nuo 16,57 mln. eurų atsiėjusio baseino atidarymo. Savivaldybė prašė priteisti iš generalinės rangovės UAB „Axis Industries“ 1 142 103 Eur defektų šalinimo išlaidų, 8 procentus metinių palūkanų ir visas bylinėjimosi išlaidas. Bendrovė buvo pateikusi priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš savivaldybės 100 145 Eur nuostolių, atsiradusių dėl esą neteisėto ir nepagrįsto pasinaudojimo banko suteikta garantija.
Pernai vasario pabaigoje bylą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Marius Dobrovolskis iš dalies patenkino Savivaldybės administracijos ieškinį. Buvo konstatuota, jog miesto valdžia įrodė trūkumus už 741 207,99 Eur, tačiau dėl netinkamos darbų techninės priežiūros priteisinta suma buvo sumažinta iki 555 906 Eur ir į ją dar įskaityta savivaldybei banko pervesta 100 000 Eur garantija. Rangovės priešieškinys buvo atmestas.
Toks sprendimas galėjo būti skundžiamas Apeliaciniam teismui ir šia teise pasinaudojo tiek savivaldybė, tiek rangovas. Skundus pateikė ir trečiaisiais asmenimis buvusios UAB „Montuotojas“, UAB „Daistatus“. Pernai liepą Apeliacinis teismas panaikino tą pirmos instancijos teismo sprendimo dalį, kuria Savivaldybės administracijai iš UAB „Axis Industries“ buvo priteista 455 906 Eur trūkumų šalinimo išlaidoms atlyginti, 8 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą ir 31 385,81 Eur bylinėjimosi išlaidų – ji perduota apygardos teismui nagrinėti iš naujo. „Axis Industries“ priešieškinį atmetė ir apeliacinė instancija. Taip pat ji konstatavo, kad apygardos teismas pagrįstai savivaldybei nepriteisė 400 895,01 Eur trūkumų pašalinimo išlaidų.
Anot apeliacinės instancijos, apygardos teismas tinkamai neišnagrinėjo, kam ir kokia atsakomybė tenka dėl pastato valdymo sistemos, grindų nuolydžio, evakuacijos kelių grindų dangos, nardymo šachtos, pastato stogo, žaibosaugos sistemos defektų. Nepagrįstai buvo apskaičiuota ir priteistina suma už defektus, susijusius su korodavimu ir pelėsiu. Taip pat konstatuota, kad pirma instancija nepagrįstai iš „Axis Industries“ gauta 100 000 Eur banko garantijos suma sumažino savivaldybei priteistiną atliktų darbų defektų pašalinimo išlaidų sumą.
Vaitkus jau tūrėjo metus suremontuoti narų šachtą, tačiau jam nemotais- ne uostas gi…
kad ekspertai ir teisėjai turės darbo dar daug metų, o baseinas pabrangs dar kelis kartus.