Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
2019-07-22 |
Jau nuo šio antradienio Klaipėda pradeda minėti jubiliejinę Jūros šventę.
Tarsi atliepdamas renginių gausai, kasdien laipsniu kitu aukštyn kils ir orų termometro stulpelis.
Antradienį pajūryje prognozuojama 21-23 laipsnių šiluma, o štai trečiadienį ir ypač ketvirtadienį ji jau gali perkopti ir 25 laipsnių padalą.
Tiesa, vieni sinoptikai neatmeta galimybės, jog penktadienį pajūryje gali nušniokšti nedidelis lietus, kiti gi jo neprognozuoja. Bet kuriuo atveju vis tiek bus šilta, apie 25-27 laipsnius šilumos.
Tačiau visi sutaria, jog artėjantis savaitgalis, per kurį vyks svarbiausieji Jūros šventės renginiai, bus itin palankus juos stebėti lauke – šeštadienio dieną temperatūra uostamiestyje gali pasiekti ir 29 laipsnius, vos laipsniu kitu vėsesnis turėtų būti ir sekmadienis. Lietaus savaitgalį jau niekas neprognozuoja.
Liepa Lietuvoje yra šilčiausias metų mėnuo. Paskutinių 30 metų duomenimis, vidutinė šio mėnesio temperatūra varijuoja nuo 17 laipsnių Žemaitijos aukštumoje iki 18 laipsnių likusioje šalies dalyje.
Absoliutus šio mėnesio temperatūrų rekordas užfiksuotas 1994 m. liepos 30 d. Zarasuose – tada termometro stulpelis šoktelėjo iki 37,5 padalos. Užtat 1971 metais fiksuotas atvirkščias rekordas – tų metų liepos 22-osios naktį Varėnoje nebuvo nė 1 laipsnio šilumos. Šaltos liepos pradžios naktys pasitaikė ir 1984, ir 1962 metais. Tik dėl šildančios Baltijos įtakos temperatūra prie jūros naktimis tada nebuvo nukritusi žemiau 5-7 laipsnių.
Pagal kritulių kiekį liepa – ir drėgniausias mėnuo, beje, gana artimas rugpjūčiui. Didžiausias kritulių kiekis – apie 100 mm – paprastai iškrenta kraštiniuose pietiniuose šalies rajonuose. Vyraujantis kritulių kiekis svyruoja tarp 70-90 mm, tik pačiuose vakariniuose ir šiauriniuose kraštiniuose rajonuose jų būna mažiau.
Be to, per paskutinįjį 30-metį beveik kiekvieną liepą fiksuojamos ir stichinės kaitros, škvalai.
Ypač audringa buvo 2012 m. liepos 29-oji, kai pajūryje ir pamaryje kilusi audra pridarė daug nuostolių. Tada škvalo greitis pasisiekė katastrofinio reiškinio rodiklį – Nidoje vėjas buvo įsišėlęs iki 36 m/s ir išvertė ne vieną pajūrio medį.
Parašykite komentarą