Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-05-28 |
Internetinis knygynas Patogupirkti.lt pradeda pardavinėti naujausią Dariaus Musteikio istorinį nuotykių romaną „Poys pilies saga: Kuršiai prie Dangės iki Mėmelburgo”.
Romane aprašoma Poys pilis buvo ir yra minima daugelyje istorinių šaltinių. Kol kas ginčijamasi dėl tos pilies tikslios lokacijos. Klaipėdos archeologas Klaidas Perminas tikina, kad 2013–2015 m. jis atrado ir galimą šios pilies lokaciją Dangės vingyje.
Darius Musteikis sako, jog perskaitęs žinias apie šį atradimą pagalvojęs: „Gimiau ir augau Klaipėdoje. Klaido Permino spėjamą Poys pilies vietą aš puikiai pažįstu, tik anksčiau net nepagalvojau, kad čia viduramžiais galėjo būti kuršių pilis. Ir kaip čia neparašysi romano ta proga? Juolab Poys aš miniu pirmose savo knygose.“
Pasak Dariaus, po parašytų pirmų trijų knygų apie Mėmelį skaitytojai uždavė daug klausimų: „O kaip ir kas galėjo būti šiose vietose iki Mėmelio įkūrimo? Kokie žmonės čia galėjo gyventi? Kokios gentys čia kūrėsi ir kaip jos sugyveno su aplinkinėmis gentimis?”
Paskatintas tokių ieškojimų Darius parašė „Poys pilies sagą” – istorinį romaną, kuris, kaip autorius pabrėžia, kad ir nebūdamas istoriniu veikalu, atsakys skaitytojams į daug klausimų.
Darius mini, kad šis romanas yra priešistorija įvykių, aprašytų pirmose trijose Dariaus knygose apie Mėmelį/Klaipėdą.
Knyga yra išleista kietu viršeliu su atspariu įbrėžimams padengimu. Ant viršelio puikuojasi vikingės – moters su kalaviju piešinys, o knygos lapai yra atspausdinti ant kokybiško balto ekopopieriaus, 14 dydžio šriftu.
Skaitytojams siūloma pasinerti į senųjų laikų istoriją, kai žygio metu kuršių pilies vadas – stabmeldys Lantikinis sutinka savo išrinktąją – žuvėdų konungo dukrą Tverhildą. Tas susitikimas virsta meile, kuri sujungia dvi gentis skirtingose Baltijos jūros pusėse ir nulemia daug būsimų įvykių bei likimų. Kartu su romano personažais skaitytojai turės galimybę kovoti žiemos rogių ir jūrų mūšiuose, aplankyti karingus sembus, krikščionybę priėmusius kuršius ir sumušti besiveržiančius į pagonių pajūrį kryžiuočius, dalyvauti pagoniškose šventėse ir maldose, garbingai laidoti žuvusius gentainius, statyti ir ginti pagonių pilis šalia Dangės upės, glostyti prijaukintus vilkus, kurie yra veikėjų pagalbininkai. Be to, skaitytojai sužinos, kodėl viena kuršių pilaitė šalia senosios Poys pilies galėjo būti pavadinta Klaipėd, o kita – Šauliai.
Po-ys. Lietuviškai tariama ir rašoma Pojys. Taigi, turėtų būti – Pojo pilis.
Vokiečiai ist. šaltiniuose parašė: POYS
Kai buvo Poys, lietuviai dar neturėjo rašto, taigi – niekas nežino kaip buvo iš tiesų tariama POYS. Vieni sako: POYS, kiti: PEŽ, treti: PAYS….