Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2023-11-13 |
Uostamiestyje neliko dar vieno tarpukario laikų statinio. Giruliuose spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje nugriautas 1937-aisiais pastatytas Klaipėdos pedagoginio instituto bendrabučiu buvęs pastatas.
Nors tarpukario spauda šį statinį vadino „lietuviškumo tvirtove“, dabarties institucijos nematė pagrindo jį paskelbti kultūros paveldu, tad ir savininkai sako tiesiog susitvarkę taip atliepdami savivaldybės raginimus. Tuo metu buvusios Luizės sanatorijos pastatą jie žada tvarkyti – esą jau rengiamas tvarkybos projektas.
Respublikos pedagoginio instituto studenčių bendrabutis Giruliuose. Antano Jankausko (Mažosios Lietuvos istorijos muziejus) nuotrauka
Tarpukario Lietuvos susisiekimo ministerijos ligonių kasos Giruliuose iš pradžių buvo pastačiusios „Sveikatos“ vilą ir ją išnuomojusios Klaipėdos pedagoginiam institutui.
1936-asiaisias, ties šia vila, aukščiau ant kalno, buvo nuspręsta pastatyti dar vieną tokio tipo pastatą. Tų metų spalio 3 d. čia buvo surengta vainiko iškėlimo šventė. Ta proga laikraštis „Vakarai” šį pastatą buvo pavadinęs lietuviškumo tvirtove.
„Šiemet baigtas dar tik vienas flygelis. Jame bus 12 kambarių po 15 ketv. metrų kiekvienas, salė skaitykla 40 ktv. metrų ir prie įėjimo fojė – svečių priėmimo patalpa. Kiekvienam kambaryje prausimosi įrengimas, pačioje sienoje rūbams spinta-niša. Namas statytas medinis iš 15 cm rąstų, kurių tarpai sujungti derva girdytomis pakulomis, taip kad per sieną jokio traukimo negali gautis. Vienas pastato galas statomas mūrinis, ten bus laiptai užėjimui į antrą aukštą ir visas įėjimas į patį namą ir bokštelis. Namas numatytas perduoti apsigyvenimui jau šio mėn. 15 d. Kitais metais numatytas dar toks pat antras flygelis pastatyti, kur tilps lygiai toks pat skaičius patalpų. Namas taip planuotas, kad ir vienas, ir antras flygelis gautų visą dieną saulės. Abudu flygeliai statomi su kampo smailgaliu į pietus. Namą stato rangovai inž. Račiukaitis ir Gložaitis”, – rašė „Vakarai” apie Susisiekimo ir Švietimo ministerijų lėšomis finansuotas statybas.
Iškilmių metu kalbėdamas rangovas Račiukaitis tikino, kad tik per tokius lietuviškus pastatus pajūris tikrai bus atlietuvintas ir jūra tikrai bus lietuviška. O lietuviai rangovai ir darbininkai esą tikrai parodys, kad gali pastatyti dar geresnį namą kaip kiti.
„Su šiuo namu Giruliai įgavo dar vieną lietuviškumo tvirtovę. Svarbiausia, kad namas bus pastatytas gražiame stiliuje ir lietuviai galės pasidžiaugti turėdami Giruliuose tokius namus”, – rašė „Vakarai”.
Pastatas buvo atidarytas 1937 m. sausio 14 d.
„Šie, antrieji namai pastatyti patogūs ir erdvūs. Viskas įrengta gražiai, patogiai ir higieniškai: yra elektra, vandentiekis, specialios ir patogios krosnys. Namai yra dviejų aukštų su gražiu bokštu, iš kurio galima matyti gražiosios Girulių apylinkės, įspūdingas viso kurorto vaizdas, Baltijos jūra, skalaujanti lietuviškos žemės krantus. Viduje įrengimas taip pat vykęs ir patogus. Yra apie 20 gražių kambarių ir sales, skaitykla, ten pat yra specialios rūbinės, prausyklos ir kiti gyventojams bei vasarotojams patogumai. <…> Dabar viso abejuose namuose gyvens per 100 instituto studenčių. Tai, be abejo, didžiausias ir vienintelis studenčių bendrabutis Lietuvoje. Čia gyvenimas studentėms patogus ir nebrangus. Namai bus naudojami ir vasarą, nes per studentų atostogas, kol prasideda rudens studijos, abejuose namuose gyvens Susisiekimo ministerijos ligonių kasos vasarotojai, kurie taip pat ras patogią ir gerą poilsio vietą”, – pastato atidarymo proga rašė „Lietuvos aidas”.
„Lietuviškumo tvirtovė“ pokariu buvo tapusi tuberkulioze sergančių vaikų sanatorijos komplekso dalimi. Pagrindinis jo statinys – šalia Girulių plento, kalno papėdėje, 1910 m. pastatytas pensionatas vargingiems vaikams „Luisenheim”.
Buvęs bendrabutis buvo virtęs mokykla. 1950-1956 metais jis kartu su visu kompleksu priklausė Klaipėdos miesto darbo žmonių deputatų tarybai, vėliau buvo perleistas konkrečiai Klaipėdos miesto sveikatos apsaugos skyriui. Savivaldai jis priklausė iki 1998-ųjų, kai kompleksas buvo perleistas valstybei.
Tačiau Turto bankas jį ėmė pardavinėti tik 2009-aisiais. 2016-aisiais 15min.lt citavo Turto banko Rinkodaros ir pardavimų skyriaus vyresniąją specialistę Liną Aleknienę, tvirtinusią, jog nors susidomėjimas objektu buvo nemažas, parduoti jo nepavyksta dėl to, kad dalis pastatų įrašyta į Kultūros vertybių registrą. Trukdė esą ir tai, kad pagal tuometinį Klaipėdos miesto bendrąjį planą teritorijoje buvo galima statyti tik mokslo, kultūros, sporto ar sveikatos paskirties pastatus. Turto bankas bandė rengti jos detalųjį planą, kuris būtų leidęs intensyvesnį sklypo užstatymą, tačiau tam nepritarė Klaipėdos valdžia.
Iš 2016-aisiais paskelbtų 11-ųjų varžytinių, kurių metu pradinė komplekso kaina siekė beveik 1,28 mln. eurų, nuotraukų matyti, kad buvęs instituto bendrabutis jau buvo gerokai apleistas.
2016-ųjų vaizdas. evarytines.lt nuotr.
Galiausiai kompleksą kartu su 4,5 ha ploto sklypu Turto bankas už beveik 1,1 mln. eurų pardavė 2017-ųjų sausį. Jį įsigijo bendrovė „Eligus“. Tada skelbta, kad gautos lėšos bus panaudotos Respublikinės Klaipėdos ligoninės plėtrai.
2020-ųjų spalį, rašydamas istorinį tekstą apie tarpukario Klaipėdą, „Atviros Klaipėdos“ žurnalistas nuotraukose įamžino dar prastesnę „lietuviškumo tvirtovės“ būklę – pastatas jau buvo nukentėjęs ir nuo gaisro.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Įdomiai tada atrodė aplinkybė, kad šio pastato nebuvo prieš mėnesį miesto Tarybos patvirtintame netvarkomo, apleisto, nenaudojamo arba naudojamo ne pagal paskirtį nekilnojamojo turto sąraše, į kurį patekę pastatų savininkai turi mokėti maksimalų – 3 proc. nekilnojamojo turto mokestį. Nuo to laiko iki šiol vykusių miesto Tarybos posėdžių darbotvarkėse naujo sprendimo dėl tokio sąrašo tvirtinimo aptikti nepavyko.
Praėjusį penktadienį pabandžius pasižiūrėti, kaip gi dabar atrodo šis tarpukario Klaipėdos akcentas, kilo net abejonė, ar iš tiesų pataikyta į tą pačią vietą. Plynoje aikštėje – nė ženklo apie čia buvusį pastatą, taip pat neliko nė žymės iš visai šalia jo augusių trijų nemenkų eglių. Aikštelėje šiuo metu tik juodžemis, vienas kitas plytgalis, armatūros strypas, laidas ir asfalto dangos liekanos.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Martyno Vainoriaus nuotr.
„Nugriovėme prieš savaitę, nes savivaldybė ragino tvarkytis. Pastatas nebuvo saugomas“, – paaiškino bendrovės „Eligus“ direktorius ir vienas iš savininkų Eligijus Rupšlaukis.
Pasak pakalbintų giruliškių, pastatas galėjo būti griaunamas paskutinę spalio savaitę.
Sklypas, kuriame stovėjo buvęs instituto bendrabutis. Martyno Vainoriaus nuotr.
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas Almantas Mureika patvirtino, kad pastatas Šlaito g. 18 nebuvo saugomas nei nacionaliniu, nei savivaldos lygmeniu.
Buvusios Luizės sanatorijos kompleksą sudaro pagrindinis pastatas ir du ūkiniai pastatai, tik jie čia ir yra savivaldybės saugomos nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės.
Brūkšniuotas plotas – savivaldybės saugoma buvusios sanatorijos teritorija. Apskritimu apibrėžtas tarpukario bendrabučio pastatas, kurio jau nebėra.
Paklaustas, kas nutiko trims didžiulėms eglėms, augusioms šalia pastato ir užfiksuotoms 2020-ųjų spalį darytose nuotraukose, E. Rupšlaukis sakė nieko apie jas nežinantis ir svarstė, kad galbūt jos išvirto per audras.
Klaipėdos savivaldybės administracijos Aplinkosaugos skyriaus vyriausioji specialistė Martyna Šeputienė teigė, jog sklype Girulių pl. 4, kuriame stovėjo ir minėtasis pastatas, leidimas kirsti egles nebuvo išduotas. Tokius atvejus, kai kyla įtarimai dėl galimo neteisėto medžių kirtimo, anot jos, aiškinasi Aplinkos apsaugos departamentas.
Anot „Eligaus“ direktoriaus, kas bus vietoje nugriauto tarpukario pastato, kalbėti dar anksti. Tuo metu buvusią Luizės sanatoriją esą jau ruošiamasi pradėti tvarkyti.
Martyno Vainoriaus nuotr.
„Tik apie terminus dar sunku kalbėti, bet tvarkybos projektą paveldosaugininkams jau atidavėme“, – sakė jis.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Tačiau A. Mureika „Atvirai Klaipėdai“ teigė, jog tokių dokumentų dar nėra matęs. Tuo metu Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška teigė jau sulaukęs projektą rengiančių architektų skambučio ir artimiausiu metu turėtų susitikti su jais bei aptarti planus.
Martynai, pasidomėkite, jeigu galite, kaip čia yra, kad TURTO BANKAS tokioje vietoje žemės sklypą pardavė už 1,1 mln. EUR, 1 aro kaina 2444 EUR 🙂 argi nejuokinga, čia reikia paminėti, kad ne žemės nuomos teisę pardavė, bet faktiškai pardavė (atidavė privatizavimui) 450 arų žemės sklypą 🙂 Nesunku paieškoti, kad Giruliuose 1aro žemės kaina svyruoja 30 000 – 50 000 eurų, tai ar čia nėra nusikalstama, kad buvo nustatyta tokia apgailėtina kaina, čia pasityčiojimas yra iš Valstybės ir jos piliečių. Viešinti reikia tokius skaičius ir TURTO BANKO aferos, kurių dabar vis daugėja.
bendra visuomenės nuosavybė. Vieni grobia ir griauna o tie kas turėtų neleist, puoselėt ir tinkamai prižiūrėt apsi myže sėdi. Ir vėpso. Tą turto bankę iš viso reikėjo teist jau prieš 10 metų..Žulikai prakeikti.. Negerbiu ir niekinu
Ne klaipėdietis. Ką ten tarpukario palikimas, jei atėjai ir senesnius statinius suniokojo. Tapę klaipėdiečiai savi netapo.
Mat nuo audros išvirto eglės. Tai kai jis ten savo naujus pastatus pastatys manau tektu man pasirūpinti kad nuo molotovo kokteiliu jie patys užsidegtu ar koks sprogimas netycinis įvyktų gi visko pasitaiko lietuvoje. Sprogima galetume ivertinti kaip zemes drebėjima jug būna lietuvoje. O su eligaus direktoriumi susidorociau
https://youtube.com/live/RHfuGWs3cy4?si=dK-B7ioVFnDCEs7p
Tai jaunimo nakvynės namai dabar visur virsta butais, dabar nauja spraga.Apmaudu ir dar apmaudu, kad apačioje prie plento, prieš garažus buvo labai gražus apvalaus senovinio fontano pagrindas, kuris buvo su buldozeriu sulygintas, tipo mašinų aikštelė padaryta, kurioje niekas nieko nestatė, suniokotas.Tada dar veikė sanatorija,jau tada bandė, bet nepavyko.Toks fontano fragmentas išlikęs dar prie pėsčiųjų tako einant nuo kalno prie jūros šiauriau. Esu užaugusi Giruliuose Netoli tos vietos, gaila istorinių pastatų, kai juos degina.Rotari vila, taip ir neatstatyta, žinau kas turi originalius brėžinius, tai įspūdingas pastatas buvo.Dingsta senieji Giruliai.Statomi namai turėtų išlaikyti formą, spalvą , stilių ir t.t. kaip Juodkrantėj, Karklėj., o ne dėžutės stiklinės.
Kūdikių namų renovacija Giruliuose irgi sustabdyta, kaip ir konkursai sveikatos priežiūros vadovų pareigoms užimti.
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas Almantas Mureika patvirtino, kad pastatas Šlaito g. 18 nebuvo saugomas nei nacionaliniu, nei savivaldos lygmeniu.
Kada ir po kiek bus butai?
Kai vagių šutvė kažkaip netikėtai tampa „turto banku” ir saviem išparduoda valstybės turtą….
Neblogi Koperfildai dirba – vertingas, geras sklypas su istoriniais pastatais… pist štampas ir nieko verta dykyne su nevertingom, griūvėjom.
Istorini Locmanų namą uoste irgi vadino nepaveldosauginiu. Suklastojo dokumentus nors komisijos buvo kitaip nustatę..Miestiečiai vos atkovojo.Galit Elerto paklaust. Ir niekas už tokia klastote nebuvo nubaustas
Matot kaip greit viskas vyksta ,kur naudinga ir pelninga
Palmira Martinkienė – nevarkit besiginčydama su ligoniais.
Tik griauti, šnioti, kirsti, naikinti… ir statyti kartonkes – be fantazijos ir be sielos
Labai ilgai „tvarko” buvusios sanatorijos pastatą. Teko ten dirbti iki pat uždarymo 2004 rugpjūtį. Įstaigą išdraskė, darbuotojus atleido, vaikams nebeliko sanatorijos, o tuberkuliozė taip niekur ir nedingo. Dar viena reorganizacijos auka.
Dėl tų eglių papurtikit miško urėdą, kažkaip turiu įtarimą,kad rupūžius bus prasukęs reikaliuką??
Nugriovė nieko verto pastatą, pavojingą visuomenei. Sveikinimai, kad pagaliau ir šią teritoriją pradės plėtoti. Sveikinimai, kad Luizės pastatą prikels naujam gyvenimui. O žurnalisto darbas – eilini kartą ieškot šiknoj sliekų…
Deja, bet tokių mankurtų nors su vežimu vežk… Užtat ateičiai paliksim nuostabių dėžučių.
O kas čia ieško sliekų, jei ne jūs pats? Išvardinti faktai, net kelis kartus pakartota, jog pastatas nebuvo kultūros vertybė. Matote tai, ką norite matyti?
Kas jį padarė nieko vertu?
Toks buvo korupcinis planas – nei sergantiems vaikams, nei Klaipėdos ligoninei nieko, kas buvo žadėta, planuota, neliko.
Palaukime ir pažiūrėkime, kas čia išaugs. Jau greitai …
Gaila, kad gimtojo krašto istorija jums taip šaltai svetima ?
Tas Eligijus Rupšlaukis atrodo neblogai įsisukęs Giruliuose. Statė „jaunimo nakvynės namus”, bet kaip suprantu jie tapo butais. Atrodo, jog žino kaip apeiti reikalavimus.
Dar vienas lengva ranka nugriautas miesto istorijos akcentas. Apmaudu.
Sutinku! Visi dejuoja, kad trūksta lėšų,todėl ir griūna sienos ,graudindamos širdį ne vieną. Lengviausias kelias – nugriauti! Bet ką mes paliksime ateinančioms kartoms?