Garso menininkų ir neregių kurtas spektaklis atvyksta į Klaipėdą (1)

Kultūra
Avatar photoAtvira Klaipėda
2024-05-21

Po Lietuvą toliau keliauja unikalus garso spektaklis „eiti į pat vidurį“. Garso menininkų ir neregių kurtas performansas gegužės mėnesį aplankys Šiaulius ir Klaipėdą, o birželio pradžioje kelionę užbaigs pasirodymais Vilniuje.

Netikėtų garsovaizdžių pasakojimas ir tamsoje atgimstanti Jono Meko poezija klausytojams pristatoma jau antrus metus iš eilės.

Organizatorių nuotr.

Garso menininkas Vladas Dieninis, sinchroninių triukšmų (folių) meistrė Dominyka Adomaitytė bei garso aktorių – neregių komanda klausytojus veda po dar nepažintas teritorijas. Patys spektaklio kūrėjai įsitikinę: „Klausymasis – tai kita regėjimo forma.“ 

Kaip neįprasto performanso komandai, o kartu – ir klausytojams sekasi prisijaukinti tamsą? Kokių atradimų link nuvedė pirmieji „eiti į pat vidurį“ pasirodymai? Ir kaip skamba tamsoje atgimstantis Jonas Mekas? Atsakymų į klausimus ieško garso menininkas, kompozitorius Vladas Dieninis bei garso aktorė – neregė Laura Stadalninkaitė.

Ką jums reiškia tamsa?

Laura: Sudėtinga atsakyti į šį klausimą. Niekada nemačiau tos „šviesiosios” pasaulio dalies, kurią mato regintys. Taigi, negaliu lyginti tamsos ir šviesos aspektų. Visgi, negaliu tvirtinti, kad mano turimas pasaulio suvokimas yra visiškai tamsus – skiriu dieną nuo nakties. Kad šalia manęs stovi mašina, medis, stulpas, namas kartais galiu identifikuoti pagal tai, jog šie objektai užstoja šviesą. Manau, kad ta tamsa, kurią suvokia ir mato regintys, nėra visiškai tapati tai tamsai, kurioje gyvename mes, neregiai. Nevertinu jos kaip minuso. Tai tiesiog gyvenimo įvairovės dalis.

Vladas: Man tamsa yra abstrakcija ir galimybių laukas vienu metu.

Garsas, ko gero, yra labai svarbi neregių kasdienybės dalis. Jis padeda orientuotis, atpažinti. Laura, ar šio spektaklio kūrybinis procesas kažkaip pakeitė tavo santykį su garsu?

Laura: Orientuojantis erdvėje neregiams garsai yra kaip informavimo šaltinis, kuris suteikia informacijos, kas vyksta aplinkui. Negebėdami girdėti, negalėtumėme išlikti, nes neturėtumėme būdų, kaip sužinoti apie mums gręsiančius pavojus. Kuriant ir konstruojant spektaklį, garsą ėmėme suvokti kaip atskirą elementą. Jis turi pradžią ir pabaigą. Turi nuotaiką. Įvairūs garsų deriniai leidžia konstruoti garsovaizdžius. Tai tam tikra prasme galėčiau sulyginti su piešimu, kai piešiame ir į paveikslą palengva įkomponuojame norimas spalvas ir pasirinktas piešinio detales, kurios vėliau susilies į vertintojų patiriamą ar kitaip interpretuojamą visumą.

Ar Jono Meko poeziją atradote statant spektaklį? O galbūt gyvenime jo eilės jus lydėjo jau gerokai anksčiau? 

Laura: Anksčiau esu skaičiusi Jono Meko poeziją. Studijavau lietuvių kalbos filologiją, taigi įvairiais būdais teko gilintis į poetų eilėmis perduodamas žinutes, nuotaikas, pagrindines temas, vertybes ir t. t. Tačiau tikrai plačiai nesigilinau ir neinterpretavau eilėraščių būtent garsais. Skaitant eilėraščius, dažniausiai galvoje kyla vizualūs įvaizdžiai, nulemti ne tik poezijos eilučių, bet ir mano pačios asociacijų.

Vladas: Iki šio spektaklio Joną Meką žinojau daugiau kaip eksperimentinio kino atstovą ir kaip poeto nebuvau atradęs. Galbūt, jei gerai pamenu, esu matęs fragmentiškai kažkur jį skaitant tekstus ir dainuojant muzikinių performansų metu. Kai pradėjome gilintis į jo tekstus, buvau nustebintas jo poetinės žodžio pajautos, o kai kurie eilėraščiai buvo tokie artimi, jog atrodė, kad aš pats juos parašiau, nors niekada gyvenime nesu rašęs eilėraščių. Ši patirtis labai praturtino.

Vladai, ką tau reiškia šis spektaklis? Ką išmokai, išsinešei iš jo kūrybinių procesų?

Vladas: Man šis spektaklis visų pirma yra bendrystės išraiška, ketveri metai paieškų ir buvimo kartu, atradimai vieniems kitų, pasidalinimai savais pasauliais. Negalvojau, kad pradėdami garso meno projektą „Regėjimo fonas”, skirtą neregiams ir silpnaregiams, nukeliausime iki garso spektaklio „eiti į pat vidurį”. Džiaugiuosi, kad atėjome iki čia ir keliaujame tolyn, dabar jau dalindamiesi tuo, ką atradome. Pats procesas davė visų pirma daug naujų suvokimų apie tamsą, gyvenimą tamsoje. Subliuško galybė stereotipų apie neregius, sakykime, apie jų neįgalumą. Jaučiu, kad dar pajautrėjo klausa ir dėmesys detalėms bei sudėtingesnis garsinės aplinkos suvokimas. Na, ir įgavau naują kompetenciją – gebėjimą groti objektais ir daiktais. Daiktai gali papasakoti daug įdomių istorijų, tereikia mokėti juos prakalbinti.

INFORMACIJA

Patirti visišką tamsą bei joje užgimstančius garsinius pasaulius klausytojai Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre kviečiami gegužės 24 d., penktadienį,18 val.

Žymos: | | |

Komentarai (1):

Įrašo “Garso menininkų ir neregių kurtas spektaklis atvyksta į Klaipėdą” komentarų : 1

  1. Ačiū parašė:

    fantastiškas spektaklis, teko lankytis, iki šiol prisimenu ir manau, kad tai įdomiausias kada gyvenime patirtas spektaklis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Kultūra

Gruodį - trys „Esminių mazgų“ renginiai

Pirmasis 89-ojo Klaipėdos dramos teatro sezono pusmetis artėja į pabaigą, gruodį nemažas dėmesys teks šventėms, bet teatro mylėtojų laukia ir ...
2024-12-02
Skaityti daugiau

Kultūra

Neregių kurtą performansą rodys Klaipėdoje

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių bendruomenės nariai antrus metus kviečia į garso spektaklį „eiti į pat vidurį“. Netikėtų garsovaizdžių pasakojimas tamsoje, ...
2024-04-24
Skaityti daugiau

Kultūra

Klaipėdos dramos teatras sieks atgaivinti teatrabario tradiciją

Ateinantį trečiadienį, lapkričio 15 d., 18.30 val., Klaipėdos dramos teatro kavinėje vyks aktorių inicijuotas susitikimas su žiūrovais. Jį įkvėpė prieš ...
2023-11-10
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This