Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-05-21 |
Po Lietuvą toliau keliauja unikalus garso spektaklis „eiti į pat vidurį“. Garso menininkų ir neregių kurtas performansas gegužės mėnesį aplankys Šiaulius ir Klaipėdą, o birželio pradžioje kelionę užbaigs pasirodymais Vilniuje.
Netikėtų garsovaizdžių pasakojimas ir tamsoje atgimstanti Jono Meko poezija klausytojams pristatoma jau antrus metus iš eilės.
Organizatorių nuotr.
Garso menininkas Vladas Dieninis, sinchroninių triukšmų (folių) meistrė Dominyka Adomaitytė bei garso aktorių – neregių komanda klausytojus veda po dar nepažintas teritorijas. Patys spektaklio kūrėjai įsitikinę: „Klausymasis – tai kita regėjimo forma.“
Kaip neįprasto performanso komandai, o kartu – ir klausytojams sekasi prisijaukinti tamsą? Kokių atradimų link nuvedė pirmieji „eiti į pat vidurį“ pasirodymai? Ir kaip skamba tamsoje atgimstantis Jonas Mekas? Atsakymų į klausimus ieško garso menininkas, kompozitorius Vladas Dieninis bei garso aktorė – neregė Laura Stadalninkaitė.
Laura: Sudėtinga atsakyti į šį klausimą. Niekada nemačiau tos „šviesiosios” pasaulio dalies, kurią mato regintys. Taigi, negaliu lyginti tamsos ir šviesos aspektų. Visgi, negaliu tvirtinti, kad mano turimas pasaulio suvokimas yra visiškai tamsus – skiriu dieną nuo nakties. Kad šalia manęs stovi mašina, medis, stulpas, namas kartais galiu identifikuoti pagal tai, jog šie objektai užstoja šviesą. Manau, kad ta tamsa, kurią suvokia ir mato regintys, nėra visiškai tapati tai tamsai, kurioje gyvename mes, neregiai. Nevertinu jos kaip minuso. Tai tiesiog gyvenimo įvairovės dalis.
Vladas: Man tamsa yra abstrakcija ir galimybių laukas vienu metu.
Laura: Orientuojantis erdvėje neregiams garsai yra kaip informavimo šaltinis, kuris suteikia informacijos, kas vyksta aplinkui. Negebėdami girdėti, negalėtumėme išlikti, nes neturėtumėme būdų, kaip sužinoti apie mums gręsiančius pavojus. Kuriant ir konstruojant spektaklį, garsą ėmėme suvokti kaip atskirą elementą. Jis turi pradžią ir pabaigą. Turi nuotaiką. Įvairūs garsų deriniai leidžia konstruoti garsovaizdžius. Tai tam tikra prasme galėčiau sulyginti su piešimu, kai piešiame ir į paveikslą palengva įkomponuojame norimas spalvas ir pasirinktas piešinio detales, kurios vėliau susilies į vertintojų patiriamą ar kitaip interpretuojamą visumą.
Laura: Anksčiau esu skaičiusi Jono Meko poeziją. Studijavau lietuvių kalbos filologiją, taigi įvairiais būdais teko gilintis į poetų eilėmis perduodamas žinutes, nuotaikas, pagrindines temas, vertybes ir t. t. Tačiau tikrai plačiai nesigilinau ir neinterpretavau eilėraščių būtent garsais. Skaitant eilėraščius, dažniausiai galvoje kyla vizualūs įvaizdžiai, nulemti ne tik poezijos eilučių, bet ir mano pačios asociacijų.
Vladas: Iki šio spektaklio Joną Meką žinojau daugiau kaip eksperimentinio kino atstovą ir kaip poeto nebuvau atradęs. Galbūt, jei gerai pamenu, esu matęs fragmentiškai kažkur jį skaitant tekstus ir dainuojant muzikinių performansų metu. Kai pradėjome gilintis į jo tekstus, buvau nustebintas jo poetinės žodžio pajautos, o kai kurie eilėraščiai buvo tokie artimi, jog atrodė, kad aš pats juos parašiau, nors niekada gyvenime nesu rašęs eilėraščių. Ši patirtis labai praturtino.
Vladas: Man šis spektaklis visų pirma yra bendrystės išraiška, ketveri metai paieškų ir buvimo kartu, atradimai vieniems kitų, pasidalinimai savais pasauliais. Negalvojau, kad pradėdami garso meno projektą „Regėjimo fonas”, skirtą neregiams ir silpnaregiams, nukeliausime iki garso spektaklio „eiti į pat vidurį”. Džiaugiuosi, kad atėjome iki čia ir keliaujame tolyn, dabar jau dalindamiesi tuo, ką atradome. Pats procesas davė visų pirma daug naujų suvokimų apie tamsą, gyvenimą tamsoje. Subliuško galybė stereotipų apie neregius, sakykime, apie jų neįgalumą. Jaučiu, kad dar pajautrėjo klausa ir dėmesys detalėms bei sudėtingesnis garsinės aplinkos suvokimas. Na, ir įgavau naują kompetenciją – gebėjimą groti objektais ir daiktais. Daiktai gali papasakoti daug įdomių istorijų, tereikia mokėti juos prakalbinti.
INFORMACIJA
Patirti visišką tamsą bei joje užgimstančius garsinius pasaulius klausytojai Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre kviečiami gegužės 24 d., penktadienį,18 val.
fantastiškas spektaklis, teko lankytis, iki šiol prisimenu ir manau, kad tai įdomiausias kada gyvenime patirtas spektaklis.