Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-09-20 |
Vadinamojoje naftininkų byloje nuteistam buvusiam Šiaulių banko Klaipėdos filialo vadovui Andrejui Vaičiuliui teismuose nepavykus nusikratyti apribojimo sąskaitose laikomiems pinigams, kitas jo prašymas jau buvo patenkintas. Teismas leido sumokėti jam paskirtą baudą per gerokai ilgesnį terminą.
Už ką nuteistas?
Apeliacinio teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kuri buvo sudaryta iš dviejų atskirų Klaipėdos apygardos teismo bylų, susijusių su bendrovės „Naftos grupės“ veikla, A. Vaičiulius buvo pripažintam ne padėjėju, o buvusio valstybės valdomos AB „Klaipėdos nafta“ (dabar „KN Energies“) generalinio direktoriaus Jurgio Aušros kurstytoju piktnaudžiauti tarnybine padėtimi.
Pirmos instancijos teismas A. Vaičiuliui buvo skyręs 2 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 3 metams, bei įpareigojo į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėti po 941,5 Eur. Šią liepą Apeliaciniam teismui pakeitus nuosprendį, A. Vaičiuliui buvo skirta 10 921 Eur bauda. Taip pat jam buvo priteista solidariai atlyginti 603 130,04 Eur dydžio „KN Energies“ padarytą turtinę žalą.
Anot teismo, byloje esantys telefoniniai pokalbiai patvirtina, kad A. Vaičiulis su J. Aušra sprendė konkrečius „Klaipėdos naftos“ (KN) ir „Naftos grupės“ verslo klausimus, nepriklausomai nuo to, ar eksbankininko žentas, „Naftos grupės“ savininkas Arturas Urbutis tuo metu buvo Lietuvoje. Pastarasis pirmiausia kreipdavosi į savo uošvį, o jis kaip tarpininkas atitinkamą poziciją bei prašymą dėl konkrečios situacijos sprendimo perduodavo J. Aušrai. Pavyzdžiui, bankininkas žentui telefonu pranešė: „Vadas sako, kad šitą klausimą svarstėm“; „Galima skambinti vadui ir derinti šitą klausimą“.
Apeliacinis teismas akcentavo, kad Arturas Urbutis ir jo uošvis, kalbėdami telefonu, laikėsi konspiracijos, neįvardydami, jog kalbasi apie J. Aušrą. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks bendravimo būdas leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistieji suvokė, jog aptaria neteisėtą įtaką KN vadovui ir norėjo tokius savo pokalbius užmaskuoti.
2008 m. sausio viduryje A. Vačiulis telefonu ragino J. Aušrą eiti greičiau į darbą, nes be jo „velnias ten gaunasi“ – esą bičiulis nebūtų praleidęs rašto, kuris pasiekė „Naftos grupę“.
„Klausyk, tai čia šitą raštą dedu į šoną ir sakau gyvenkime draugiškai, kadangi nėra laiko, reikia krovinius vežti, perkrauti, mano klientų prastovos dvi dienos yra niekniekis, palyginus su chebrytės klientais, kurie prastovi po mėnesį; aš negaliu viso mėnesio pelną atiduoti, tai ką aš ten, ant nulio man klientas dirbs, jūs pasiutot, iš ko man nupirkti kitą, tai man vėl reikia krovinį pirkti“, – dėstė A. Vaičiulis.
J. Aušra tada pritarė: „Supratau, nebekomentuok, <…>. Tai ne mano raštas <…> Kai būsiu rytoj darbe, pabandysiu išsiaiškinti“.
Nuosprendyje pabrėžiama, kad A. Vaičiulis darė įtaką J. Aušrai pasinaudodamas ir tuo, kad KN buvo Šiaulių banko, kurio filialui jis vadovavo, klientė.
„Bankas pradės pirštu vedžioti šitą raštą, kiekvieną žodį ir ant kiekvieno žodžio kontrargumentų galiu krūvą prikrauti“, – pokalbio metu teigė bankininkas.
Gyvena tik iš pensijos?
A. Vaičiulis buvo panoręs pats savanoriškai sumokėti civilinio KN ieškinio dalį bei pateikė Klaipėdos apygardos teismui prašymą leisti disponuoti banko sąskaitose esančiomis lėšomis, kurioms taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Tokį jo prašymą rugpjūčio viduryje Klaipėdos apygardos teismas buvo patenkinęs iš dalies – leido iš šių sąskaitų tik apmokėti civilinį ieškinį. Ši nutartis galėjo būti skundžiama Apeliaciniam teismui ir A. Vaičulis tai padarė, tačiau ir šioje instancijoje nieko daugiau nepešė.
Šis teismas pažymėjo, kad A. Vaičiulis neteisingai nurodo turintis atlyginti tik 1/4 dalį viso „KN Energies“ priteisto civilinio ieškinio. Jis priminė, kad solidarinė atsakomybė reiškia, kad kiekvienas iš žalą padariusių asmenų turi atlyginti ne aritmetinę jam tenkančią žalos dalį, bet visi žalą padarę asmenys yra atsakingi už visą padarytą žalą, o civilinis ieškovas turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.
Po šių nepalankių nutarčių A. Vaičiulis Klaipėdos apygardos teismui pateikė dar vieną prašymą – pratęsti jam paskirtos baudą sumokėjimo terminą iki 2025 m. gruodžio 16 d. Eksbankininkas aiškino, kad nori įvykdyti teismo paskirtą bausmę, tačiau yra pensininkas ir neturi finansinės galimybės iš karto sumokėti 10 921,4 Eur, nes sąskaitoje turimi per 121 tūkst. eurų lieka areštuoti iki bus atlyginta žala „KN Energies“.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausioji prokurorė Vaida Pužauskienė palaikė tokį nuteistojo prašymą ir teismo prašė jį patenkinti.
Prašymą išnagrinėjusi teisėja Kristina Kakurinė ir priėmė būtent tokią nutartį.
„Kadangi nuteistojo disponavimas banko sąskaitose esančiomis lėšomis kitais tikslais (siekiant sumokėti baudą ar proceso išlaidas) negalimas iki tol, kol nebus visiškai įvykdyta nuosprendžio dalis dėl priteisto 603 130,04 Eur civilinio ieškinio, o gaunamų pajamų (pensijos) akivaizdžiai neužtenka iš karto sumokėti visą paskirtą 10 921,4 Eur baudą, nustatomas penkiolikos mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminas“, – rašoma nutartyje.
Šis terminas bus skaičiuojamas nuo šių metų liepos 3-osios, kai buvo paskelbtas Apeliacinio teismo nuosprendis.
Tokia nutartis dar gali būti skundžiama Apeliaciniam teismui.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Dienos aktualija“
Parašykite komentarą