Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2023-12-01 |
Klaipėdos savivaldybės Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisija penktadienį vienbalsiai palaimino Lietuvos piliečių sąjungos iniciatyvą įamžinti pernai mirusio sąjūdininko, aktyviai įvairiose srityse besireiškusio Kalvystės muziejaus įkūrėjo Dionyzo Varkalio atminimą.
Jei iniciatoriams pavyks gauti iš savivaldybės finansavimą pagal naują ruošiamą kultūros projektų finansavimo tvarką, architekto Adomo Skiezgelo pagaminta atminimo lenta ant Kalvystės muziejaus pastato turėtų būti atidengta kitų metų vasarą.
Dionyzas Varkalis Kalvystes muziejuje 2016 m. Donato Bielkausko nuotr.
Lietuvos piliečių sąjungos atstovas Benas Volodzka komisiją informavo, kad po D. Varkalio mirties pernai liepą buvo sudaryta koordinacinė grupė iš „garbių žmonių“, pažinojusių šią asmenybę, o A. Skiezgelas kartu su Kalvystės muziejaus architekte Laima Šliogeriene parengė atminimo lentos eskizus.
„Mes visi labai ilgai derinome apie pusę metų, kol buvo surastas geriausias variantas“, – sakė B. Volodzka.
Idėją palaikančios Lietuvos jūrininkų sąjungos atstovas Petras Bekėža komisijai priminė, kad D. Varkalis kaip vienas iš aktyviausių to meto žmonių, kaip Sąjūdžio atstovas dar neatkūrus nepriklausomybės iškėlė idėją atkurti šią jūrinę organizaciją.
„Jis kėlė klausimus dėl jūrinio paveldo, Šventosios uosto atkūrimo, žmogus buvo pilietiškas, mokė ir jaunimą, puoselėjo jūrines tradicijas, jūrinį verslą, jūrinę profesiją. Visur visada jis buvo. Jis nusipelnė ne tik Klaipėdai, bet ir Lietuvai. Kadangi yra Kalvystės muziejaus įkūrėjas, tinkamiausia vieta būtų atminimo lentai ant šio muziejaus sienos. <…> Lentoje matysime Varkalį tokį, koks jis buvo gyvenime. Vasarą planuotume ją pakabinti“, – sakė P. Bekėža.
Iniciatoriai tikisi, kad lėšų tokiai lentai gaus iš savivaldybės per paramą kultūriniams projektams, o kiek trūks, anot P. Bekėžos, pridės jūrinės organizacijos.
Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Raimonda Mažonienė informavo, kad naujoji kultūros projektų finansavimo tvarka jau yra paruošta, laukiama tik mero potvarkio ir konkursus tikimasi paskelbti gruodį. Anot jos, atminimo lentos idėja turėtų atitikti vieną iš finansavimo prioritetų.
Komisija vienbalsiai pritarė tokiai idėjai, tik dar nurodė su ja suderinti galutinį lentoje numatomą iškalti tekstą.
Atsiprasau,o KUOM (?) nusipelne ?
Dėkui ir dėkui. Dionyzas Varkalis pasilieka šviesuliu. Doras ir labai paprastas žmogus, kurio rankos paspaudimas laimindavo sumanymus, darbus, proveržius.
ATVIRAKLAIPĖDA ,kaip visada operatyviai praneša svarbias žinias savo skaitytojams.Už tai ačiū Dionyzas Varkalis – neįtikėtinai įdomi asmenybė. Nuo pačios mūsų kovos dėl Nepriklausomybės (1988m….) jis sugebėjo viešinti pačias didžiausias problemas. Pvz. Jau 1986 m. jis buvo iniciatorius dėl Lietuvių k. kaip valstybinės k. įteisinimo… Nežiūrint tai kad turėjo darrbininkišką profesiją jis s savo pasiūlymais , darbais buvo laukiamas išsilavinusių, aukštos mokslo ir. kt profesijų SĄJŪDŽIO žmonių.
D.V. – Kl. miesto tarybos I -os kadencijos 1990-1995 m deputatas.. Kaip straipsnyje rašoma apie jūrų kapitono P. Bekėžos pasakojimą, D.V. inicijavo net ir Jūrinių organizacijų kūrimąsi. O dar jo iniciatyvos dėl Laikrodžių ,Kalvystės muziejų kūrimąsi…. D.V. demokratiją,kovą už JĄ suprato kaip sąžiningumą , laisvę kalbėti apie tai kas svarbiausia kad greičiau išsilaisvinti iš sovietinės okupacijos paliktų problemų. Dionyzas V.drąsiai skelbė savo nuomonę.. JIs buvo sąžiningas, ne veidmainis… Jis ne troško pralobti, neieškojo sklypo prabangiam namui statyti ir pn. Jis į savo kalvystės dirbtuves kviesdavo mokinius, studentus – pasakodavo ne tik KALVYSTĖS istorijas. Jis užsitarnavo, kad Šaltkalvių gt. bu.
tų pervadinta į – DIONYZO VARKALIO gatve….
p
kabint tos siaubingos lentos – pasižiūrėkit į ką ten Dionyzas panašus. Čia įžeidimas..Būtų Dionizas gyvas, parodytų jums už tokį darbą kur vėžiai žiemoja..:D)
Finansuoti atminimo lentas reikia tik iš miesto biudžeto. Tai viso miesto reikalas. Tos lentos -atminimo ženklai politikams, verslininkams, gubernatoriams, direktoriams ir kt. Ne visi jie turėjo ką nors bendra su kultūra, tuo labiau – menu.
Nuostabu, kad toks idėjinis, tikras, atsakingas, mylintis žmogus, bus pagerbtas. Gera žinoti, kad Lietuva dar gyva, ir ją mylėjęs ir gynęs žmogus, prisimenamas.
Paprastai atminimo lentoms finansavimas būdavo skiriamas iš savivaldybės biudžeto tarybos sprendimu. Turetų iniciatoriai kreiptis į tarybą, o ne rengti projektą daliniam kultūros ir meno projektų konkursui.
Tikrai taip, lentos turėtų būti kabinamos iš miesto biudžeto pinigų. Bet jos turėtų būti suvienodintos, panašiai kaip Berlyne.