Baisiausia laivo katastrofa (1)

Laiškai iš jūros
Avatar photoAtvira Klaipėda
2020-11-17

Lietuvos jūrų muziejus antrąjį karantiną pasitiko siūlydamas lankytojams ir gerbėjams neapleisti jo ir lankytis virtualiai tinklalapyje www.muziejus.lt bei socialinėse „Facebook“, „Instagram“ paskyrose. Čia, o kartu ir interneto dienraštyje „Atvira Klaipėda” nuolat bus publikuojama išskirtinė medžiaga, skelbiami įvairūs konkursai.

Kai kurias istorijas pasakoti labai sunku, bet jų pamiršti taip pat negalima. Pati baisiausia, daugiausiai gyvybių nusinešusi laivo katastrofa įvyko Baltijos jūroje Antrojo pasaulinio karo pabaigoje.

Spaudžiant Raudonajai armijai buvo pradėta vykdyti gelbėjimo operacija pavadinimu „Hanibalas“ – keleivinis garlaivis „Wilhelm Gustloff“ 1945 m. sausio 30 d. išplaukė iš Gdansko. Laive grūdosi daugiau beveik 11 tūkstančių žmonių – kariškių ir įvairių tautybių civilių (vokiečių, lietuvių, lenkų, latvių ir kt.), tarp keleivių buvo ir daug vaikų.

Naktį garlaivį torpedavo jį pastebėjęs sovietų povandeninis laivas „S-13“. Trims torpedoms pramušus „Wilhelm Gustloff“ šoną jis nuskendo, o gyvybių neteko iki 10 000 žmonių, beveik pusė jų buvo vaikai.

Naktis buvo labai šalta, temperatūra buvo nukritusi iki -18 °C. Vandens paviršiuje plūduriavo ledo gabalai. Daug laivo keleivių nedėvėjo gelbėjimosi liemenių, kai kurios gelbėjimosi valtys buvo prišalusios prie denio – tik devynias pavyko nuleisti į vandenį.

Nepaisant didžiulio aukų skaičiaus „Wilhelm Gustloff“ tragedija ilgainiui liko istorijos paraštėse. Didesnio dėmesio ji sulaukė tik jau šiuolaikiniais laikais, ją savo knygoje „Krabo žingsniu“ aprašė Nobelio premijos laureatas Gunter Grass, vėliau lietuvių kilmės autorė Rūta Šepetys romane „Druska jūrai“.

„Wilhelm Gustloff“ buvo pastatytas kaip kruizinis laivas 1937 m. 208,5 m. ilgio laive buvo numatytos 1 465 vietos keleiviams. Karinis laivynas garlaivį perėmė 1939 m. Iki 1940 m. „Wilhelm Gustloff“ tarnavo kaip plaukiojanti ligoninė.

Garlaivį nuskandinusiam povandeniniam laivui „A-13“ vadovavo Aleksandras Marinesko. Praėjus vos 11 dienų po „Wilhelm Gustloff“ atakos tas pats povandeninis laivas nuskandino kitą vokiečių laivą „General von Steuben“ – šios katastrofos metu žuvo puspenkto tūkstančio žmonių.

A. Marinenko iki šiol Rusijoje tebėra laikomas karo didvyriu, jam buvo suteiktas Sovietų Sąjungos Didvyrio vardas. 1995 m. buvo išleistas proginis medalis „Amžiaus ataka“.

„Wilhelm Gustloff“ griaučiai guli Lenkijos teritoriniuose vandenyse, narams neleidžiama artintis arčiau nei 500 m iki garlaivio.

Šis Kristinos Sadauskienės tekstas skelbiamas Lietuvos jūrų muziejaus gide „Jūros istorijos“,  kuris jau pakeliui į spaustuvę.

Vaizdo siužetas yra dalis virtualaus turo, su kuriuo muziejus kvies susipažinti, kai jau bus saugu jame lankytis.  

Žymos: | |

Komentarai (1):

Įrašo “Baisiausia laivo katastrofa” komentarų : 1

  1. Anonimas parašė:

    I am not

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti apie klaidą

Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Miestas, Svarbu

Penkeri metai klaidžiojimo Smiltynės miškuose (4)

Siekdama, kad Smiltynei būtų suteiktas kurortinės vietovės statusas, Klaipėdos savivaldybė jau kelerius metus nesugeba parengti jos miško parko takų techninio ...
2024-12-17
Skaityti daugiau

Švietimas

„Aš neabejingas, o Tu?“ (1)

Pirmadienį prasideda kasmetinis Lietuvos jūrų muziejaus Delfinų terapijos centro ir Klaipėdos universiteto kartu su socialiniais partneriais organizuojamas festivalis moksleiviams „Aš ...
2024-12-02
Skaityti daugiau

Aplinkosauga

Rudeninis ruoniukas sugrįžo į Baltiją

Penktadienį, šviečiant švelniai rudens saulei, atgal į gimtąją Baltiją sugrįžo spalio pradžioje gydymui į Lietuvos jūrų muziejų atgabentas ruonis. Per ...
2024-11-29
Skaityti daugiau



Pin It on Pinterest

Share This