Nors kovo 7 d. Klaipėdos savivaldybė teigė, jog maždaug po mėnesio paaiškės, ar konkurso dalyvių pateikti pasiūlymai atitinka visus reikalavimus ir ar bus pasirašyta sutartis su rangovu dėl Atgimimo aikštės rekonstrukcijos, aiškumo nėra ir šiandien. „Perspektyvos yra tokios: dar laukiame vieno dokumento”, – teigia vicemeras Algirdas Kamarauskas.

Pasak jo, geriausią pasiūlymą dėl Atgimimo aikštės rekonstrukcijos, įrengiant po ja 231 vietos požeminį parkingą, pateikusios įmonės paprašyta pateikti „kvalifikaciją ir kitų dalykus įrodančius dokumentus“.

„Klausimas yra dėl vieno subrangovo valdybos nario vienos pažymos”, – sako vicemeras.

Pasak jo, minėtas žmogus gyvena ne Lietuvoje, todėl buvo prašoma pratęsti terminą, o jis jau „sueina šios savaitės viduryje”.

Kai bus gautas prašomas dokumentas, visus penkis viešojo pirkimo konkurso dalyvius pagal įstatymo raidę bus galima surikiuoti į eilę ir laukti nugalėtojo jau trečiajame Atgimimo aikštės rekonstrukcijos konkurse: pirmieji du baigėsi fiasko.

Tačiau atsakydamas į klausimą, ar tuo atveju, jei dėl netinkamų dokumentų atkristų konkurso dalyvis, pateikęs savivaldybei priimtiniausią pasiūlymą, bus galima derėti su kitais, A. Kamarauskas atsargiai rinkosi žodžius – ko gero, kiti pasiūlymai savivaldybei nėra tokie patrauklūs dėl pasiūlytos didesnės darbų kainos. Tokiu atveju savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijai gali tekti priimti sprendimą tęsti ar nutraukti šį rangos darbų konkursą.

Pirmasis skelbtas rangovo paieškos konkursas žlugo suinteresuotiems asmenims užvertus savivaldybę beveik 100 klausimų ir prašymų paaiškinti dokumentaciją. Tuomet savivaldybei teko pripažinti, kad reikėjo keisti esmines sąlygas.

Antrąjį konkursą teko nutraukti, nes vienas iš potencialių rangovų pastebėjo, jog archeologiniams tyrinėjimams skirta nemotyvuotai mažai laiko. Kadangi šis parametras taip pat yra esminė konkurso sąlyga, pirkimo procedūras vėl teko nutraukti. Trečiąjį konkursą buvo pristabdę bendrovių „Inti“ ir „Tilsta“ Klaipėdos apygardos teismui patiekti ieškiniai, kurie vėliau buvo atmesti.

Priešistorė

Judėti sovietmečiu Lenino aikštės pavadinimą turėjusios erdvės sutvarkymo link buvo pradėta dar 2014-aisiais, kai buvo patvirtintas Klaipėdos miesto viešojo naudojimo erdvių miesto istorinėje dalyje detalusis planas, leidęs dalyje aikštės atkurti kai kuriuos buvusius ar statyti naujus pastatus. Vadovaujantis šio plano sprendiniais buvo suformuoti nauji komercinės paskirties sklypai.

Tais pačiais metais savivaldybės administracijos užsakymu UAB „Eurointegracijos projektai” pradėjo rengti aikštės ir gretimybių raidos galimybių studiją. Jos metu buvo suformuluoti keturi galimi aikštės sutvarkymo variantai: iš dalies (palei Herkaus Manto ir Danės gatves) atkurti buvusį užstatymą pagal galiojantį detalųjį planą; išplėsti aikštę iki upės be jokio užstatymo; atkurti Biržos gatvę kartu su daliniu užstatymu; užstatyti šiaurinę aikštės dalį. Visais atvejais po aikšte siūlyta įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Vėliau dėl šių pateiktų galimų raidos variantų buvo surengta klaipėdiečių apklausa. Jos metu savo nuomonę išreiškė 497 miestiečiai. 70 proc. respondentų pasisakė už antrąjį variantą – kad aikštė nebūtų užstatyta.

2016 m. birželį klausimui atkeliavus į miesto Tarybos kolegiją, pastaroji be didelių diskusijų irgi pasisakė už variantą, kai aikštė neužstatoma, o po ja įrengiama požeminė stovėjimo aikštelė.

Po šio sprendimo buvo paskelbtas Atgimimo aikštės sutvarkymo idėjų konkursas. Pirmąją vietą komisija skyrė UAB „Cloud architektai“ ir Panevėžio statybos trestui (PST), pasiūliusiems aikštėje atkurti 1990 metų kovo 11-ąją danguje matytas žvaigždes ir mėnulį. Vėliau kilus ažiotažui dėl galimo plagijavimo, mėnulis buvo transformuotas į „dangaus veidrodį” su blyškiu XVIII a. Klaipėdos miesto žemėlapio atspaudu.

2018 m. miesto taryba pritarė sutarčiai su Klaipėdos valstybiniu muzikiniu teatru, pagal kurią įsipareigojo iki 2021 metų I ketvirčio po Atgimimo aikšte įrengti rekonstruojamam teatro pastatui reikiamas 116 automobilių stovėjimo vietų. Tačiau projekto įgyvendinimas sustojo pirmiausiai dėl finansinių priežasčių – 2019 m. sausį paaiškėjo, kad dėl nestabilių gruntų požeminės aikštelės kaina prasidėtų ne nuo 1,8, o nuo 6,5 mln. eurų. Dėl to savivaldybės administracija politikams ėmė siūlyti įrengti tris kartus didesnį požeminį parkingą už maždaug 11 mln. eurų.

Miesto tarybai nusprendus nesitraukti nuo tokio sumanymo, savivaldybės administracija pradėjo ieškoti būdų, kaip visgi atpiginti tokį projektą. 2020-ųjų sausį ji už 12 098 eurus nusipirko Atgimimo aikštės sutvarkymo techninio projekto, kurį rengė PST, audito paslaugą. Auditą atliko bendrovė „Hidrosfera“. Ji pateikė savo išvadas, kuriose teigiama, kad požeminę automobilių stovėjimo aikštelę galima įrengti pigiau, be to, joje gali būti daugiau vietų. „Hidrosfera“ pasiūlė požeminei aikštelei vietoj susikertančių gręžtinių gelžbetoninių polių naudoti laikančiąsias konstrukcijas iš plieninių įlaidų.

Po šio audito savivaldybė vienašališkai nutraukė projektavimo sutartį su PST. Savivaldybė įmonei nesumokėjo 25 proc. nuo sutartos sumos, kuri siekė 135,5 tūkst. eurų.

Pagal naująjį už beveik 164 tūkst. eurų UAB „SRP Projektas” parengtą techninį projektą, preliminari tokios aikštelės kaina padidėjo iki 20,3 mln. eurų, tačiau kartu suplanuota įrengti daugiau stovėjimo vietų – nebe 157, o 231. Vienos vietos automobiliui požeminiame garaže kaina sumažėjo nuo 67 635 iki 60 413 eurų.