Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-09-26 |
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) konstatavo, jog Vyriausybės atstovės Klaipėdos apskrityje Daivos Kerekeš įžvalgos, jog kai kurie Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių punktai pažeidžia šalies įstatymus, yra nepagrįstos.
Tokia neskundžiama nutartimi buvo panaikintas dar pernai spalį priimtas Klaipėdos teismo sprendimas, kurio buvo palaikyta Vyriausybės atstovės pozicija.
D. Kerekeš buvo kreipusis į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus, kad jie ištirtų, ar dalis minėtųjų taisyklių punktų neprieštarauja aukštesniems teisės aktams. Jos pareiškimą išnagrinėjusi kolegija, kurią sudarė teisėjai Aušrelė Mažrimienė, Laimutė Jokubauskaitė ir Remigijus Arminas, 2023-iųjų spalį konstatavo, jog jis yra tenkintinas pilna apimtimi. Teismas patvirtino atvejus, kai taisyklės prieštarauja įstatymams.
Anot jo sprendimo, miesto Taryba netinkamai apibrėžė, kas yra faktiškai naudojama teritorija, numatydama, jog tais atvejais, kai namas neturi suformuoto ir jam priskirto sklypo, toks plotas tęsiasi iki artimiausio įstatymų nustatyta tvarka suformuoto gretimo sklypo, bet ne daugiau kaip 50 metrų nuo pastatų išorinių atitvarų. Kartu buvo konstatuota, jog neteisėtas yra reikalavimas gyventojams užtikrinti švarą ir tvarką tokioje teritorijoje patiems arba sudarant atitinkamas sutartis. Neteisėtu buvo pripažintas ir reikalavimas tokioje teritorijoje valyti atliekų konteinerių aikšteles ar jų stovėjimo vietas. Taip pat buvo įvertintas ir reikalavimas tvarkyti tokioje teritorijoje esančius želdinius.
Vyriausybės atstovė buvo sakiusi, kad kai 2022 m. gruodį praėjusios kadencijos miesto Taryba keitė minėtąsias taisykles ir nustatė, jog nuo 2023 m. liepos gyventojams nebereikės mokėti už neteisėtai prie jų konteinerių paliktų atliekų sutvarkymą, politikai atsižvelgė tik į šį vieną jos teikimą, nors pastabų buvo gerokai daugiau.
Toks pirmos instancijos sprendimas dar galėjo būti skundžiamas LVAT ir savivaldybė tai padarė. Savo skunde ji dėstė, kad šių taisyklių tikslas iš esmės yra užtikrinti švarą ir tvarką, o ne priimti sprendimą dėl daugiabučių užimamų sklypų suformavimo. Taisyklėmis „faktiškai naudojama teritorija“ esą priskiriama ir nustatoma išimtinai tik tvarkos ir švaros tikslais. Priminta ir tai, LVAT jau buvo analizavęs savivaldybių teises priskirti „faktiškai naudojamą teritoriją“ konkrečiam daugiabučiui bei konstatavo, jog tai neprieštarauja aukštesniems teisės aktams.
Miesto valdžios įsitikinimu, priskyrusi konkrečiam daugiabučių kvartalui tam tikrą konkrečią teritoriją, ji gali nustatyti ir atliktinų darbų sąrašą bei įpareigojimus gyventojams.
„Įvertinus faktą, kad realiai konkrečiam daugiabučiui yra įrengta jiems priskirta konteinerių aikštelės teritorija, kuria realiai naudojasi tik tas pats konkretus daugiabutis, neegzistuoja pagrindas teigti, jog konkrečiam daugiabučiui priskirta konteinerių aikštelės teritorija naudojasi pašaliniai asmenys ir atsakomybė už neleistinai paliktas atliekas turėtų tekti kitiems subjektams. Pagal principą „teršėjas moka“ pastarieji ir turėtų būti pripažinti atsakingais už neleistinai paliktas atliekas jiems priskirtoje konteinerių aikštelės teritorijoje“, – dėstė savivaldybė.
Tuo metu Vyriausybės atstovė ir toliau aiškino, kad miesto Taryba jai priklausančią pareigą prižiūrėti ir tvarkyti viešąsias erdves nepagrįstai perkėlė privatiems asmenims, taip sukeldama jiems administracinę ir finansinę naštą. Savo ruožtu ji priminė dar 2021 m. lapkritį LVAT išplėstinės kolegijos priimtą sprendimą, kuriame buvo konstatuota, jog nesant galimybės nustatyti atliekas neleistinai palikusį asmenį, kuriam galėtų būti taikoma atsakomybė, nėra pagrindo tokias atliekas laikyti atitinkamai konteinerių aikštelei priskirto nekilnojamojo turto objektų savininkų atliekomis.
„Taryba perkelia savivaldybei įstatymu pavestą šiukšlių tvarkymo organizavimo pareigą kitiems asmenims ir tuo pačiu numato papildomą apmokėjimą už tų pačių šiukšlių išrinkimą ir valymą bei pažeidžia principą „teršėjas moka“. Savivaldybė, kuriai įstatymu įtvirtinta pareiga vykdyti želdynų ir želdinių priežiūrą, negali pavesti funkcijos prižiūrėti želdinius ir želdynus, neperdavus valdymo teisių į žemės sklypus, fiziniams ir juridiniams asmenims ar jų struktūroms“, – dėstė Vyriausybės atstovė savo atsiliepime.
Bylą išnagrinėjusi LVAT kolegija, kurią sudarė teisėjai Jolanta Malijauskienė, Dainius Raižys ir Virginija Volskienė, nusprendė gilintis ne į tokius šalių išdėstytus argumentus, o į visai kitą juridinį aspektą. Šis teismas priminė, kad Vyriausybės atstovė, teikdamas abstraktų prašymą ištirti teisės akto nuostatos teisėtumą, turi nurodyti konkrečias ir aiškias aplinkybes, kurios sudaro prielaidas teisiškai pagrįstai abejonei dėl jo teisėtumo bei savo poziciją pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais.
„Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškimo turinį konstatuoja, kad jame stokojama aiškios ir nuoseklios pareiškėjo teisinės pozicijos dėl prieštaravimo tarp atitinkamų taisyklių punktų ir pareiškimo reikalavime nurodomų aukštesnę galią turinčių teisės normų, nepateikiami individualizuoti argumentai dėl kiekvieno ginčijamų taisyklių punkto tariamo neteisėtumo. Pareiškėjas pareiškime nepateikia tikslių argumentų dėl kiekvienos (konkrečios) ginčijamos taisyklių nuostatos neatitikimo įstatymams bei Vyriausybės norminiam teisės aktui, o apsiriboja vien bendro pobūdžio teiginiais ar tvirtinimu, kad atitinkami taisyklių punktai prieštarauja įstatymui bei Vyriausybės norminiam teisės aktui“, – konstatavo teismas.
Jis neskundžiama nutartimi nusprendė savivaldybės skundą tenkinti iš dalies – pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir bylą nutraukė.
INFORMACIJA
Taisyklių punktai, kurių teisėtumu abejojo Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje:
faktiškai naudojama teritorija – pagal teritorijų planavimo dokumentą prie pastato ar jų grupės suplanuotas žemės sklypas, bet neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre arba, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentą prie pastato ar jų grupės nesuplanuotas žemės sklypas, teritorija iki įstatymų nustatyta tvarka suformuoto gretimo sklypo ar faktiškai naudojamos teritorijos, bet ne daugiau kaip 50 metrų nuo pastatų išorinių atitvarų, arba kitu teisėtu pagrindu faktiškai naudojama teritorija;
teritorija (tvarkoma teritorija) – žemės sklypas ar faktiškai naudojama teritorija;
valymas – kietųjų dangų, žvyruotų dangų, žaliųjų plotų šlavimas, šiukšlių surinkimas, sniego valymas, ledo šalinimas, smėlio barstymas;
asmenys privalo užtikrinti švarą ir tvarką tvarkomose teritorijose veikdami patys arba sudarydami teritorijos tvarkymo paslaugų sutartis, arba per bendrojo naudojimo objektų valdytojus. Sprendimą dėl švaros ir tvarkos tvarkomose teritorijose užtikrinimo būdo asmenys turi priimti per 3 mėnesius nuo šių taisyklių įsigaliojimo dienos;
valomos tvarkomoje teritorijoje esančios atliekų konteinerių aikštelės ir (ar) konteinerių stovėjimo vietos;
teritorijoje esantys želdiniai (medžiai, krūmai, veja, gėlynai) tvarkomi vadovaujantis Klaipėdos miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėmis bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintais teisės aktais. Želdiniai turi būti tvarkomi taip, kad jie neužstotų pastatų numerių, gatvių pavadinimų lentelių ir techninių eismo reguliavimo priemonių, neblogintų matomumo ir nekeltų pavojaus eismo dalyviams ir nekliudytų pėsčiųjų bei transporto priemonių eismui;
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Dienos aktualija“
Taip išeina, kad vyriausybės atstovė nesugeba teisingai suformuoti skundo.. Remtųsi bent 2022 m. seimo kontrolierių pažyma ir analogišku teismu, kuris vyko tarp Vilniaus savivaldybės ir vyriausybės atstovės Vilniaus apskrityje. O savivaldybė įžūliai meluoja, sakydama, kad konteineriais naudojasi tik vieno namo gyventojai. Atliekų tvarkymo įstatyme pasakyta, jei teršėjas nepagautas, tai atliekas turi sutvarkyti savivaldybė. Iš kur savivaldybė gali žinoti, iš kurio namo suneštos ir paliktos šiukšlės, jei nėra kamerų.. Matyt, turi ekstrasensinių sugebėjimų..
Viskas būtų gerai, jeigu Klaipėdos savivaldybė gerbtų savo mokesčių mokėtojus ir nebūtų grobuoniški mokesčiai už atliekų tvarkymą, jeigu būtų mažinami KRATS pridėtonės nepagrįstos išlaidos, jeigu būtų pagaba mokesčių mokėtojams. Senosios ES šalys taiko visiškai kitokius mokesčius. Prosovietinės negali atsikratyti sovietinių įpročių. Kažkaip mūsų savivaldybė tai „nemato”, nes jiems tai patogiau
Trunpiau tariant – savivaldybė rado „savus” teisėjus..
Laba diena. Staselis pagaliau parašė vieną protingą straipsnį, bet Jūsų „cenzorius” vėl uždraudė komentarus