Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-09-26 |
Ketvirtadienio popietę savo veiklos 30-mečio paminėjimo šventę surengęs Klaipėdos konteinerių terminalas (KKT), pernai tapęs didžiausia pagal krovą uosto kompanija, naują rekordą tikisi pasiekti ir šiemet.
Jo vadovas Vaidotas Šileika sako, jog bendrovė atidžiai stebi Uosto direkcijos planus pietuose sukurti naują teritoriją ir ketina pretenduoti tapti parneriu, kuris galėtų prisidėti prie tokio projekto vystymo. Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas teigia, jog tokios ambicijos yra visai pagrįstos ir realu, kad KKT galėtų laimėti atitinkamą konkursą.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Sveikindamas į šventę susirinkusius svečius V. Šileika prisiminė, kad kompanija 1994-aisias startavo perkraudama 317 000 tonų krovinių, pernai, kai tapo didžiausia uosto krovos kompanija, pasiekė rekordinę 6,27 mln. tonų krovinių ribą. Iš viso per 30 veiklos metų KKT jau perkrovė per 85 mln tonų krovinių, iš jų apie 6 mln. TEU, aptarnauta per 27 000 laivų.
Pasak V. Šileikos, kompanijos istorijoje galima išskirti keletą ketinių įvykių. Vienas iš jų yra 2005 m. sudarytas sandoris su Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco“) dėl jos konteinerių terminalo įsigijimo. Kitas – Uosto direkcijos, kai jai dar vadovavo Arvydas Vaitkus, sprendimas gilinti Malkų įlanką.
„Dėkoju Arvydui Vaitkui, kad jis tada įžvelgė potencialą šiame dievo užmirštam užkampyje“, – sakė KKT vadovas.
Jis teigė, kad šiuo metu terminalo apkrovimas siekia 75 proc., tad jau žiūrima į perspektyvą ir ketinama bandyti dalyvauti naujojo pietinio uosto projekte.
„Visi ženklai rodo, kad šiemet galime pasiekti 7 milijonų tonų ribą. Per aštuonis mėnesius augome 13 procentų. Metinis terminalo pajėgumas yra 700 000 TEU, pernai krovėme 494 000 TEU. Turime dar šiek rezervų, bet yra pikiniai laikotarpiai, kuriuos reikia išgyventi, ir pasiekus 75 procentų apkrovimo lygį jau būtina plėtra, nes pradeda jausti nepatogumus mūsų klientai, laivybos kompanijos, veržėjai. Vienintelė išeitis – teritorijos plėtra, o jos čia ne nebėra, kiekvienas kvadratinis metras yra įsisavintas. Todėl įdomus labai yra pietinės uosto dalies vystymo projektas, stebime, kas vyksta, ruošiamės dalyvauti šiame projekte, jei jis bus paskelbtas“, – sakė V. Šileika.
„Matant jūsų veržlumą, neabejoju, kad galite ten įsitvirtinti“, – reaguodamas į tokius V. Šileikos teiginius sakydamas sveikinimo kalbą teigė Uosto direkcijos vadovas A. Latakas.
KKT nuo 2018 m. investavo jau 82,6 mln eurų. Paskutinė investicija – 22 mln. eurų į krovos techniką, tarp kurios ir keturi kranai: du STS (Ship-To-Shore), du RTG (Rubber Tire Gantry).
STS kranai – 65 t keliamosios galios su 47 m ilgio strėle – pritaikyti krauti laivus su 16 konteinerių eilių ant denio, o jų operatoriai dirba 42 m aukštyje, kas prilygsta 14 aukštų pastatui. Šie kranai naudoja tik elektros energiją. Hibridinių RTG kranų keliamoji galia – po 50 tonų, o operatorius dirba 23 m aukštyje. Nuo šiol terminale dirba 11 RTG kranų (įskaitant du naujuosius).
„Elektriniai kranai išskirtiniai dar ir tuo, kad regeneruoja elektros energiją – kai leidžia krovinį, atiduoda ją į tinklą. Įprastas kranas naudoja apie 18 litrų kuro per valandą, o hibridiniai – 5-6. Jie kurį laiką gali dirbti tik nuo elektros, tai labai pažangus dalykas. Esame pirmieji rytinėje Baltjos pakrantėje išbandantys šiuo kranus. Jei pasiteisins, investuosime ir toliau, keisime senus kranus, nes ateitis yra žaliasis kursas“, – sakė V. Šileika.
Tiek naujieji RTG, tiek STS kranai pagaminti Suomių gamykloje „Konecranes“. Į terminalą jie buvo atplukdyti vasaros metu, ištestuoti, priimti eksploatacijai ir darbus pradėjo rugsėjį.
KKT priklauso Klaipėdos terminalo grupei, kurią valdo verslininkas Zigmas Petrauskas ir jo dukra Ramunė Venslauskienė.
Taip tegu pasisako kiek vairuotojai noredami ivaziuoti atiduoti konteineri turi susimoketi.vagiu kontara tenai yra.noreciau paklausti valdininku ar skanus tortas buvo uz zmoniu dirbanciu saskaita.VAGYS
Iš žmonių kaip issidirbjneja 30m tai niekas nesikeičia milijonus tokius varto, reliai vergovę. Kiek žmonių tas terminas tugul pasigiria sužalojęs ar žuvę yra bet toki laikotarpį.