Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-09-17 |
Buvusiai Klaipėdos valdžiai neužteko visos kadencijos, o naujajai prireikė daugiau nei metų, kad atsirastų noras susigrąžinti įrankį, kuriuo gali bandyti paskatinti jau buvusią Miesto tvarkymo skyriaus vedėją Ireną Šakalienę gelbėti nuo sugriuvimo jai priklausantį paveldosauginį pastatą K. Donelaičio gatvėje.
Avarinis jau mažiausiai dešimt metų
„Atvira Klaipėda“ dar 2019-ųjų lapkritį buvo sulaukusi uostamiesčio istorijai neabejingo skaitytojo laiško, kuriame jis išdėstė savo nuogąstavimus dėl XIX a. pastato K. Donelaičio g. 12 likimo.
„Kadangi Klaipėdoje jau tapo įprasta praktika, kad seni gyvenamieji namai griūva, noriu pranešti apie namą K. Donelaičio g. 12. Kyla įtarimas, kad jis specialiai veikiamas tokių sąlygų, kad greičiau sugriūtų savaime. Pastatas yra Kultūros vertybių registre, jo reikšmingumas vietinis, taigi, saugomas savivaldybės. Kieme neseniai vyko naujos statybos, o senasis namas prie gatvės stovi prakiurusiu stogu, su vienam šone kažkodėl atkastais pamatais. Atrodo, lyg tyčia būtų stengiamasi palengvinti jo agoniją ruošiantis žiemai. Gal viešumas padėtų užbėgti įvykiams už akių?” – tada rašė minėtas klaipėdietis.
Dar 2018 m. birželį komisija, susidėjusi iš statytojo atstovo Egidijaus Šakalio, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Laisvūno Kavaliausko, UAB „Uostamiesčio projektas” direktorės Snieguolės Stripinienės ir UAB „VRSKB” ekspertizės vadovo Artūro Sabeckio, buvo atlikusi šio pastato gatvės fasado mūro vertinimą.
Jos surašytame akte pirmiausia priminta, jog pastato laikančiųjų konstrukcijų techninė būklė buvo pripažinta avarine dar 2014 m. Konstatuota, kad per 2014-2018 metus gatvės fasado mūro stovis dėl neigiamų atmosferinių poveikių ir nuolatinės vibracijos, sukeliamos pravažiuojančio transporto, žymiai pablogėjo.
„Mūro pažeidos pasiekė V avaringumo kategoriją, kai konstrukcijų būklė ribinė, yra būtinas skubus pavojingo ruožo aptvėrimas, konstrukcijų nukrovimas ir laikinų išramstymų įrengimas, tikslu išardyti ribinės būklės (griūties) požymių turinčias konstrukcijas siekiant atlikti jų pakeitimą”, – rašoma akte.
Komisija rekomendavo remonto projekte numatyti pilną gatvės fasado mūro permūrijimą, prieš tai atlikus pamatų stiprinimą. Išorės sienas, sumūrytas iš raudonų plytų, pasiūlyta remontuoti atliekant galinių fasadų II aukšto sienų permūrijimą, o kiemo fasadą – pilnai permūryti. Vidaus laikančias sienas rekomenduota remontuoti pirmą aukštą dalinai permūrijant trūkių vietose, o antrą aukštą permūryti naujai. Stogas ir perdegimai čia turėtų būti įrengti nauji, mediniai laiptai ant metalinių sijų – perstatyti.
„Viskas vykdoma pagal statybos leidimą. Pagal patikslintą leidimą siena bus rekonstruota. Greitu metu darbai turėtų vėl pradėti vykti. Jie ne mūsų iniciatyva yra sustabdyti, kažkas yra paskundę. Dvidešimt metų netrukdė… Na, bet normalu, to buvo galima laukti. Tikimės, kas greitai pasibaigs”, – tada komentavo I. Šakalienė.
Visgi jos viltimis apie greitą pabaigą išsipildyti nebuvo lemta, nes dėl Generalinės prokuratūros pradėto tyrimo 2019-ųjų rugsėjį Klaipėdos apygardos teismas nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė perleisti žemės sklypą bei vykdyti bet kokius statybos darbus šiame sklype.
Šios laikinosios apsaugos priemonės galioja iki pat šiolei, nes I. Šakalienė vis dar neįvykdė teismo sprendimo nugriauti pastatytą naująjį priestatą.
Prokuratūra ir NŽT priešinosi
„Atvira Klaipėda“ praėjusią savaitę rašė, kad savivaldybė Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą dėl minėtųjų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Savivaldybės administracija savo prašyme nurodė, kad kultūros vertybių sąraše esantis pastatas yra avarinės būklės ir neprižiūrimas, jo būklė kelia pavojų aplinkiniams, nes stogas jau yra įgriuvęs, o laikančiosios konstrukcijos yra arti gatvės važiuojamosios dalies ir šaligatvio.
Taip esą susiklostė situacija, kuomet yra ribojama Klaipėdos miesto tarybos diskrecija priimti sprendimus, susijusius su šiuo pastatu. Tad savivaldybė prašė teismo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones taip, kad I. Šakalienei bei UAB „Donelaičio namai“ būtų leista vykdyti statybos darbus, susijusius su avarinės būklės pastatu.
Savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo Andrius Kačalinas paaiškino, kad tokių veiksmų buvo imtasi po to, kai šiemet liepos 31 d. mero pavedimu Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriui buvo nurodyta pateikti priemones, kaip išspręsti apleisto pastato situaciją.
„Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrius informavo Teisės skyrių, kad negali taikyti poveikio priemonių pastatų savininkams, nes pastarųjų galimybės remontuoti pastatą yra apribotos teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Atsižvelgiant į tai Teisės skyrius pateikė prašymą teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nes šis apleistas pastatas negali būti traukiamas į apleistų pastatų sąrašą – tvarkos aprašo nuostatos numato pagrindą pastato netraukimui į sąrašą, kai turtu negalima naudotis ir jį valdyti dėl teisėsaugos institucijų (ar kitų kompetentingų institucijų) atliekamo tyrimo ar dėl sprendimo byloje, susijusioje su šiuo nekilnojamuoju turtu, įsiteisėjimo“, – komentavo A. Kačalinas.
Kai pastatą miesto Taryba įtraukia į minėtąjį sąrašą, vėliau ji gali savininkas pritaikyti ir gerokai didesnį nekilnojamojo turto mokesčio tarifą. Pavyzdžiui, 2020-aisiais įprastas tarifas siekė 0,8 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės, o apleistam ir neprižiūrimam turtui – 3 proc. Tačiau paskutiniame, pernai lapkritį patvirtintame, tokiame sąraše buvo tik du objektai – Artojo g. 6 esančios dirbtuvės, lentpjūvė ir gamybos cechas bei kioskas Prano Lideikio g. 1A. Tie patys du objektai buvo ir 2022-ųjų gruodį patvirtintame sąraše.
Beje, A. Kačalinas atkreipė dėmesį į tai, kad tiek Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), tiek prokuratūra prieštaravo tokiam laikinųjų apsaugos priemonių, taikomų I. Šakalienės pastatams, pakeitimui.
Generalinė prokuratūra savo atsiliepime teismui tvirtino, kad toks pakeitimas esą tik apsunkintų ar padarytų neįmanomu priimto teismo sprendimo įvykdymą, nes pagal išduotą statybų leidimą senojo pastato funkcionavimas yra neatsiejamai susijęs su priestato techniniais sprendiniais.
Tokią pačią poziciją dėstė ir NŽT. Esą pakeistus laikinąsias apsaugos priemones nugriauti dviejų aukštų su mansarda priestatą gali tapti neįmanoma, nes priestatas yra vidinėje kiemo dalyje ir pradėjus senojo namo remonto, konservavimo darbus gali būti sudarytos dirbtinės kliūtys didesniam transportui patekti į vidinį kiemą.
Išgirdo savivaldybę tik iš dalies
Savivaldybės prašymą išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos teismo teisėja Erinija Kazlauskienė jį tenkino iš dalies.
„Irenai Šakalienei uždraudžiama vykdyti statybos darbus, žemės sklype K. Donelaičio g. 12, Klaipėdoje, išskyrus leidžiant atlikti avarinės būklės pastato (gyvenamojo namo) adresu K. Donelaičio g. 12, Klaipėdoje, konservavimo darbus teisės aktuose nustatyta tvarka“, – nurodoma teismo nutartyje.
Joje akcentuojama, kad pastatas apleistu buvo pripažintas dar 2009 m. lapkričio 17 d. – beveik dešimt metų iki civilinės bylos iškėlimo. Tad, teismo vertinimu, savivaldybė nepagrindė būtinybės pakeisti taikomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą visa apimtimi – panaikinti draudimą I. Šakalienei atlikti bet kokius statybos darbus avarinės būklės pastate. Anot teismo, yra pakankamas pagrindas tik sumažinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mąstą.
Tokia nutartis dar gali būti skundžiama Apeliaciniam teismui.
ISTORIJA
Istorikės Janinos Valančiūtės parengtoje pažymoje teigiama, jog pastatas K. Donelaičio g. 12 yra statytas XIX a. antroje pusėje, nes pažymėtas jau 1856–1857 m. plane. Tad inventorinėje medžiagoje nurodyta statybos data 1910 metai istoriniu požiūriu esą nepagrįsta.
„1856–1857 m. plane matoma, kad sklype prie gatvės pastatytas namas, kieme turėjęs priestatą, o sklypo viduryje stovėjo keli ūkiniai statiniai. Rytiniame sklypo pakraštyje dar matyti senųjų įtvirtinimų liekanos”, – rašė istorikė.
1858 m. sklypų peradresavimo pagal gatves sąraše sklypas žymėtas Parko g. 8, savininku nurodytas Lardong.
Nuo XX a. 4 dešimtmečio sklypas adresuotas Donelaičio g. 8. Pagal 1929 m. adresų knygos duomenis pastatas (sklypas) priklausė miesto magistratui (vok. k. Stadt Memel), kuris jame nuomojo butus 11 žmonių. 1935 m. adresų knygoje savininku nurodytas miesto magistratas, pastate gyveno 7 butų nuomininkai.
Pagal 1942 m. duomenis pastatas priklausė Lisbeth Elfert. Pastatą, kuriame gyveno 6 butų nuomininkai, patalpas nuomojosi Luise Frochnert kailių parduotuvė, prižiūrėjo valdytojas Gustav Perkuhn.
„1942 m. miesto plane sklypo vakarų pakraštyje, prie sklypo ribą atitinkančios Parko (Donelaičio) gatvės, į ją šonu pažymėtas mūrinis gyvenamas pastatas. Sklypo šiaurės ir pietų šonuose stovėjo mūriniai pagalbiniai statiniai. Sklypo rytų gale buvo daržas”, – rašė J. Valančiūtė.
Po karo pastatas nacionalizuotas, naudotas komunaliniams butams.
„Pastato architektūra būdinga XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje butų nuomai statytiems kelių aukštų mūriniams namams. Pokaryje sklypo struktūra pakito: dalis apstatymo nugriauta, dalis rekonstruota. Žymiau rekonstruotas gyvenamo pastato kiemo priestatas ir pastato vidus. Istoriniu požiūriu vertintinas kaip Donelaičio gatvės XIX a. antros pusės apstatymo fragmentas. Pastatas išlaikęs autentišką pagrindinio fasado architektūrą, būdingą XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje miesto centre butų nuomai statytiems mūriniams pastatams”, – rašo istorikė.
Šiame name Irena Šakalienė dar 1994 m. įsigijo vadinamąsias kūrybines dirbtuves. Palaipsniui ji supirko visus 6 name buvusius butus, vienas iš kurių priklausė savivaldybei ir 2011 m. tapo vienintele pastato savininke. Tada po butą ji padovanojo savo dukroms, su kuriomis vėliau įkūrė UAB „Donelaičio namai”.
Klaipėdos savivaldybės administracija ir I. Šakalienės sutuoktinis Egidijus Šakalys (dabartinis Neringos savivaldybės administracijos direktorius) 2013 m. vasarį sudarė paramos sutartį, pagal kurią įsipareigojo nugriauti kieme stovėjusią savivaldybei priklausiusius sandėliukus ir skalbyklą. Po jais buvusi žemės sklypo dalis kartu su kita neprivatizuota dalimi buvo priskirta dviem gyvenamojo pastato patalpoms – butams Nr. 1 ir Nr. 5, o vėliau I. Šakalienė žemę įsigijo lengvatine tvarka.
Šių sandorių teisėtumu suabejojusi Generalinė prokuratūra inicijavo civilinę bylą. Apeliacinis teismas konstatavo, kad nėra jokios abejonės, kad sandoris, kuriuo ne aukciono būdu ir suteikiant 40 proc. nuolaidą, pažeidžiant įstatymo imperatyvus, buvo perleista valstybės turto dalis, nebuvo naudinga nei visuomenei, nei valstybei.
Šis teismas panaikino tris NŽT įsakymus dėl sklypų pardavimo, nurodė taikyti restituciją ir griauti naująjį priestatą – tokius darbus lygiomis dalimis turi finansuoti I. Šakalienė ir NŽT. Šis sprendimas iki šiol nėra įvykdytas. Statybų inspekcija, kuriai teismas šiemet birželio viduryje leido organizuoti griovimo darbus, tikina, kad norint jai imtis šių procedūrų reikia dar vieno teismo sprendimo.
Pati I. Šakalienė tvirtino, jog visa ši istorija teismuose atsidūrė dėl kaimynystėje gyvenančio verslininko Igorio Udovickio, kuris esą buvo pasakęs, kad jo žmona gretimame sklype nori pievelės.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Medijų rėmimo fondo remiamą projektą „Dienos aktualija“
Kiek galite su ja zaisti.Jinai sav.dirbdama tik ir ziurejo ką galima pasiimti uz grasius.