Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-09-14 |
P. L*. ir Kristen Meinderstma yra pora iš Kanados, nusprendusi 5 metus dviračiais keliauti per 5 žemynus ir rinkti aukas 5 skirtingiems fondams. Šis jų projektas vadinasi ,,Mink 5, kad išgyventum‘‘ (angl. ,,Cycle5 to survive“). Pora tikisi surinkti 500 tūkst. dolerių.
Vienas iš fondų, kuriam renkamos aukos – LCC universitetas Klaipėdoje, tad jie savaitę praleido uostamiestyje. Praėjusiais metais P. L. ir Kristen dviračiais mynė per Šiaurės Ameriką, o dabar jie keliauja per Europą.
Poros savaitės vizito Klaipėdoje metu mums pavyko susitikti ir pasišnekėti apie šį neįtikėtiną jų sumanymą.
Asmeninio archyvo nuotr.
P.L. Kai pradėjau dalintis šia penkerių metų penkių fondų vizija, žmonių pirma reakcija visada būdavo „tai beprotiška!“ Ir mano darbo partneris taip pat stebėjosi, bet kaip tik ši žmonių nuostaba mane ir stūmė pirmyn. Norėjau jiems įrodyti, kad tai nėra taip jau ir beprotiška. Ir kai praėjusiais metais mynėme per Šiaurės Ameriką, buvo žmonių, kurie vis dar negalėjo tuo patikėti. Iš pradžių tai buvo paprasta idėja, bet laikui bėgant ji vis augo ir augo.
Bet viskas prasidėjo tiesiog nuo mano minties, jog gyvenimas nėra vien pinigų uždirbimas. Ir nors aš mėgstu savo darbą, gyvenime yra kur kas daugiau įdomių dalykų. Ir vaikams visada sakau, kad reikia iš savęs išspausti visą potencialą. Mūsų vaikai, vienam yra 20 metų, o kitam 22-eji, labai mumis didžiuojasi. Jie dalinasi mūsų įrašais socialinėse medijose, pasakoja apie šį iššūkį savo draugams. Kaip tėčiui, man tai yra labai svarbu.
Kristen: Manau, kad P. L. yra labai motyvuotas žmogus. Jis labai daug dirba. Per tuos metus, kol mes esame pažįstami, jis buvo mokytojas, vėliau nusprendė keisti savo karjerą ir sukūrė savo kompaniją. Šis naujas darbas jį labai išsekino, tad jis prisiminė vieną kelionę dviračiu, kurios metu jis taip pat aukojo pinigus mūsų vietiniam ,,Terry Fox‘‘ fondui. Kai darbas pasidarė per sunkus, jis pagalvojo, jog būtent ta kelionė dviračiu jam tada suteikė harmonijos ir nusprendė tai pakartoti.
O mūsų artimieji puikiai žino, jog jei P. L. sako, kad kažką padarys, tai taip ir bus. Ir kai manęs jis paklausė, ar aš tam pritariu, sutikau iš karto ir labai nekantravau pradėti šią penkerių metų kelionę. Mūsų vaikai taip pat mus palaiko, nors ir galvoja, kad tai yra nutrūktgalviška.
P. L.: Kelionę pradėjome Kirkenese, Norvegijoje, prie pat Rusijos sienos. Keliavome pro Suomiją, Švediją, keltu kėlėmės į Daniją ir mynėme iki Vokietijos. Toliau važiuosime pro Ispaniją, Prancūziją, kirsime dalelę Šveicarijos ir tada į Portugaliją. Iš viso numinsime 7600 kilometrų. Tikėtinas kelionės laikas yra iki trijų mėnesių. Dabar savaitę praleisime Lietuvoje.
Kristen: Nebuvo tokio momento. Buvo dienų, kai tiesiog nebenorėjome minti. Bet mes turime vertybes, kurių laikomės, ir viena iš jų yra lankstumas. Svarbiausia, kad mes vienas kitą palaikome ir skatiname, dėl to mes puiki komanda. Ir abu esame stiprūs dviratininkai, tad šios kelionės metu problemų dėl to nebuvo.
P. L.: Kai tik atsisėdu ant dviračio ir pradedu minti, jaučiuosi labiausiai savimi pasitikintis. Tada atrodo, kad jokie sunkumai nesutrukdys pabaigti šios kelionės. Apie pasidavimą mintys kyla tik tada, kai pagalvoju apie šį 5 metų projektą. Porą mėnesių prieš šią kelionę aš nebebuvau toks tikras, kad pavyks išvažiuoti, susidūriau su daug sunkumų darbe. Sunkiausia dalis yra šio projekto planavimas. Mes nenorime numinti tiek kilometrų vien tam, kad niekas apie tai nesužinotų. Filmavimai, komunikacijos reikalai ir visa kita yra labiausiai komplikuoti. Važiavimas dviračiais yra tik priemonė, kad atkreiptumėme žmonių dėmesį į tai, ką darome, į mūsų pasirinktus fondus.
P. L.: Aš labai prastai. Per 5 savaites tik 5 kartus pavyko pavažiuoti dviračiu, buvau labai užsiėmęs. Buvau net sunerimęs, ar tikrai esu pasiruošęs. Bet pavyko, ir tie pasivažinėjimai dviračiu buvo ilgi ir intensyvūs, tad kai pajaučiau, jog mano kūnas dar tai gali, nurimau. Tačiau jokiu būdu nerekomenduočiau tokiai ilgai kelionei taip atsainiai ruoštis kaip aš.
Kristen: Mes dviračiais važiuojame jau ilgai, tad patirties turime. Taip pat sportuojame su treneriu kelis kartus per savaitę, kilnojame svorius. Ir aš psichologiškai buvau pasiruošusi. Kadangi esu mokytoja, tad birželį jau buvau laisva, išėjau iš darbo mokykloje. Žinojau, kad P. L. buvo užsiėmęs kitais reikalais ir jo mintys buvo kitur, tad stengiausi jam padėti, motyvuoti.
Asmeninio archyvo nuotr.
Kristen: Man ši savaitė čia. Kai žinojome, jog šiemet minsime pro Europą, susisiekėme su LCC ir nutarėme, jog atvyksime čia. Mums atvykus į Klaipėdą, prie kelto pasitiko mokiniai su dviračiais. Tada pagalvojau, kad tai ir yra tai, dėl ko mes tai darome. Mes šauniai leidžiame čia laiką, tad manau ši savaitė kol kas yra įsimintiniausia.
P. L.: Mes girdime tiek negatyvių žinių, bet šioje kelionėje susidūrėme su tiek daug pozityvių žmonių. Kiekvieną kartą, kai kažką sutinkame ir papasakojame jiems tai, ką mes darome, jie nori mums padėti, atveria savo namų duris ir yra išties malonūs. Ir mes mojuojame kiekvienai mašinai prasilenkdami, ir tikriausiai 99 procentai žmonių mums mojuoja atgal. Tai įrodo, jog jei esi draugiškas, su tavimi elgsis taip pat. Mes darome gerą darbą ir jo metu susipažįstame su daugybe gerų žmonių.
Kristen: Mes turime tiek daug, bet mums tiek nereikia, norime tuo dalintis. Ir kai atvykome čia, aš pamačiau, kaip mūsų dosnumas padarė įtaką čia esantiems studentams. Visa tai, ką mes darome, turi daug gilesnį tikslą, nei tik mynimą dviračiu.
P. L.: Norėjau sužinoti savo gyvenimo tikslą. Bet nežinau, ar kada nors tai pavyks. Tikiuosi, kad laikui bėgant man paaiškės kažkas arba aš suprasiu, kad dabar esu geriausia savęs versija. Ir galbūt aš pasauliui daugiau nebeturiu ko pasiūlyti, nes visus gerus dalykus jau būsiu padaręs. Aš esu savęs ir pasaulio gerinimo kelionėje. Juokais aš sakau, jog iš tikro nieko nemoku, neturiu talentų. Tad vis dar ieškau savo pašaukimo.
Kristen: Praėjusiais metais kelionę baigėme prie Meksikos sienos. Ten tik tvora ir daugiau nieko. Mus turėjo iš ten pasiimti, bet net vairuotojo nebuvo, tad mes atvykome, patys save pasveikinome ir viskas. Bet šiemet mūsų tikslas yra Portugalija. Aš norėčiau nusipirkti suknelę, skrybėlę, akinius, maudymosi kostiumėlį ir pagulėti paplūdimyje. Tačiau mes turime 90-ties dienų vizas, tad kai mūsų 90 dienų sukapsės, mes turėsime išvykti. Viskas priklausys nuo to, kada mes atvyksime, bet aš tikiuosi, jog turėsime galimybę pasilepinti saulės spinduliais.
Kristen: Reikia surasti tai, ką iš tikro mėgsti. Reikia tik pradėti, galbūt rasti kažką, kas norės leistis į tokį nuotykį kartu. Kartais reikia tiesiog pabėgti nuo rutinos.
P. L.: Reikia jausti tai, ką darai. Reikia užsirašyti, nes jei tai neužrašyta, yra labai lengva pasiduoti net nepradėjus. Tikslas ir idėja turi būti paprasti ir įsimintini, kelti šiurpuliukus, kai apie tai galvoji. Jei viso to nebus, tai idėja bus kaip degtukas – greitai užsidegs ir sudegs labai greitai.
Asmeninio archyvo nuotr.
Kristen: Prieš mums išvykstant buvome tikri, jog minsime per Afriką. Fondo iš Etiopijos įkūrėjas labai įsitraukęs į mūsų veiklą, nuolat su mumis kontaktuoja ir mūsų laukia. Tačiau supratome, kad kelionės planavimui reikia labai daug laiko ir darbo, nes tai visgi Afrika. Dabar keliaujame tiesiog dviese, bet Afrikoje mums reikėtų pagalbos – vertėjų, vairuotojų. Mes negalėtume Afrikoje važiuoti naktį ir negalėtume miegoti palapinėse. Realistiškiausia būtų Pietų Amerika, yra kelias nuo Aliaskos iki Argentinos palei pakrantę, jis labai populiarus, tai tikriausiai ten ir vyksime.
P. L.: Paskutiniais metais mąstome minti per Aziją vadinamuoju Šilko keliu. Tai labai senas prieskonių, šilko pirklių kelias. Jis tęsiasi apie 12 tūkstančių kilometrų. Suskaičiavus visus atstumus, kuriuos mynėme ir planuojame minti, gautųsi apie 40 tūkst. kilometrų, t.y. tiek, kiek yra aplink Žemės pusiaują. Tad jei mums pavyks, būsime iš tikro apkeliavę aplink pasaulį.
____
*Toks vardo trumpinys
Įspūdinga ir prasminga, nes filantropiška Misija..