Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-08-02 |
Klaipėdos rajone įsikūrusios gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Didieji Leliai“ pavyzdys rodo, jog kreipusis į teismus įmanoma susimažinti gana didelę baudą už nedeklaruotą vandens naudojimą iš individualių gręžinių.
Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) dar 2021 m. kovą šiai bendrijai buvo priskaičiavęs 85 336 Eur mokesčio už valstybinius gamtos išteklius ir nurodė sumokėti 500 Eur dydžio vienkartinę įmoką. Tokia sankcija buvo paskirta už tai, kad bendrija atitinkamą deklaraciją Mokesčių inspekcijai už 2017–2019 metų I ir II ketvirčio mokestinius laikotarpius pateikė pavėluotai ir 2017–2019 metais požeminio vandenį išgavo neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos leidimo.
Mokestis „Didiesiems Leliams“ buvo apskaičiuotas padidintu tarifu, įvertinus, kad bendrija 2019 m. vidutiniškai per parą išgavo 80,38 kub. m vandens, o 2020 m. iš viso išgavo 32 022 kub. m vandens arba 87,73 kub. m per parą.
Nesutikdama su tokiu sprendimu bendrija kreipėsi į Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus, tvirtindama, kad jis yra nepagrįstas, nes toks mokestis esąs neproporcingas padarytam pažeidimui. Bendrija aiškino, kad jai pradėjus vykdyti savo veiklą, leidimo naudoti vandenį ir pateikti deklaracijas Mokesčių inspekcijai esą nereikėjo. Jos įsitikinimu, kadangi per parą buvo suvartojama nuo 10–100 kub. m vandens, pagal laikinąjį įstatymą turėjo būti taikoma tik 500 eurų įmoka, nenurodant mokėti didesnio tarifo mokesčio.
Pirmos instancijos teismas šiemet kovą bendrijos skundą patenkino iš dalies – mokesčio sumą sumažino iki 17 067 Eur, o administracinės bylos dalį dėl pareigos sumokėt 500 Eur dydžio vienkartinę įmoką nutraukė. Šis sprendimas buvo motyvuotas tuo, kad bendrija esą neturėjo jokios tyčios nuslėpti išgautų gamtos išteklių kiekių ir taip išvengti pareigos laiku sumokėti mokesčius valstybei, ji jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdo, tad sankcija taikant 10 kartų didesnį mokesčio tarifą yra pernelyg griežta, neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga ir adekvati sankcija būtų pritaikius dvigubą koeficientą.
Toks sprendimas galėjo būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir bendrija pasinaudojo tokia teise, siekdama, kad jai liktų tik pareiga sumokėti 500 Eur dydžio vienkartinę įmoką.
Šią bylą išnagrinėjusi kolegija, kurią sudarė teisėjai Audrius Bakaveckas, Artūras Drigotas ir Dalia Višinskienė, nusprendė dar labiau sušvelninti bendrijai paskirtą sankciją.
LVAT kolegija pirmiausia pabrėžė, jog gręžiniai, iš kurių buvo išgaunamas vanduo, nuo 2017 m. gegužės yra registruoti Žemės gelmių registre, taip pat nurodyta, kad būtent bendrija yra jų savininkė ir ji Geologijos tarnybos leidimą gavo 2020 m. birželį. Tad sprendžiant šį ginčą, anot teismo, nėra taikytinos laikinojo įstatymo, numatančio nelegalių gręžinių įteisinimą, nuostatos.
Kartu akcentuota, jog teismų praktikoje tokio pobūdžio pažeidimai, kai neteikiamos deklaracijos, ištekliai naudojami be Geologijos tarnybos leidimo, nėra laikomi mažareikšmiais ir formaliais.
Tačiau šiuo atveju vadovaujantis proporcingumo ir teisingumo principais sankciją už nustatytus pažeidimus nuspręsta sumažinta iki 1000 Eur.
Taip pat buvo pakartota pirmos instancijos argumentacija, kad kai skundo reikalavimai patenkinami, tačiau atsakovo veika nepripažinta neteisėta, iš atsakovo negali būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.
Ši byla buvo jau ne pirmas atvejis, kai Klaipėdos rajono bendrijos atsiduria teismuose dėl vandens gręžinių eksploatavimo pažeidimų.
„Atvira Klaipėda“ jau rašė, kad AAD buvo inicijavęs administracinę bylą gyvenamųjų namų savininkų bendrijos „Gindulių sodybos“ padarytų pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas šių metų pradžioje patenkino AAD prašymą ir įpareigojo „Gindulių sodybas“ per pusę metų nuo tokio sprendimo įsiteisėjimo dienos gauti iš Geologijos tarnybos leidimą naudoti du požeminio vandens išteklius.
Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas galioja iki 2025 m. balandžio 30 d.
„Tobulėjantys kontrolės įrankiai, turimi duomenys apie įrengtą centralizuoto viešojo vandens tiekimo sistemą susiaurina nelegalių gręžinių paieškos lauką, todėl anksčiau ar vėliau tokių gręžinių savininkai sulauks atitinkamų sankcijų. Pasibaigus terminui ir neįteisinus Žemės gelmių registre neregistruoto gręžinio asmuo privalės gręžinį likviduoti, taip pat jam bus paskirta bauda“, – perspėja Aplinkos ministerija.
Kaip įteisinti gręžinius, galima sužinoti čia.
Parašykite komentarą