Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-07-09 |
„Treniruotėms ir epizodiškai – varžyboms”, – taip būsimąją 850 vietų žiūrovams skirtos ledo arenos misiją Paryžiaus komunos gatvėje, buvusios II vandenvietės vietoje, apibūdino architektas Jokūbas Fišeris antradienį vykusio projektinių pasiūlymų viešo pristatymo metu. O raštu gautus pasiūlymus-klausimus jis buvo linkęs adresuot Klaipėdos savivaldybei, kuri arenos statybai ir parinko šią vietą bei užsakė atitinkamą detalųjį planą.
Projektuotojų vizualizacija
„Pažeidinėti detaliojo plano nesirengiame, norime išgauti kokybę”, – įtikinėjo pristatymą išklausiusius klaipėdiečius J. Fišeris.
Architektas pastebėjo, kad iš anksto užduoti klausimai yra susiję su Ledo arenos vietos parinkimu, esamų želdynų išsaugojimu ir susirūpinimu dėl to, kad objektą norma statyti buvusios vandenvietės vietoje. Daugiausiai jų uždavė Rumpiškės kvartalo gyventojai.
Rita Simanauskienė teiravosi, ar prie būsimo objekto nėra suprojektuota per daug vietų automobiliams – esą, šalia esama kelių šimtų nuolat neužimtų parkavimo vietų. Be to, ji teigė, kad arenai parinkta netinkama vieta greta „pensininkų kvartalo” – netoliese jau yra viena ledo arena (turėta omenyje „Akropolio” ledo aikštelę).
Moteris samprotavo, kad pėsčiomis prie būsimo objekto ateiti nuo pagrindinių gatvių yra toloka, o viešasis transportas čia nepravažiuoja, tad iš pietinių kvartalų vaikai patys į treniruotes čia esą neatvyks, tik pasiturintys savo vaikus atveš ir lauks jų automobiliuose.
J. Fišeris, atsakydamas į priekaištus dėl kirsti numatytų medžių, teigė, kad pastatų ir automobilių aikštelių neiškirtus medžių nepastatysi – jie numatomi kirsti tik būsimos ledo arenos vietoje. Pasak jo, arenos fasadas numatomas toks, kad nedominuotų žalioje aplinkoje, „o ištirptų joje”. Esą gelžbetoninių plokščių fasaduose bus galima įžvelgti neapdoroto gintaro spalvas. Be to, buvo tikinama, kad parengti sprendiniai yra tvarūs.
Pažadėta, jog visi užduoti klausimai, pastabos ir nuogąstavimai bus perduoti savivaldybei, į klausimus bus atsakyta raštu per keletą dienų.
Klaipėdos savivaldybė, kuri bus šio objekto, galinčio kainuoti apie 20 milijonų eurų, statytoju, nėra viešai paskelbusi sutarčių su projektuotojais arba jų neturi. Savivaldybė turi tik sutartį su asociacija „Hockey Lietuva“ techninio projekto parengimo. Šių metų sausį savivaldybės Tarybos posėdžio metu „Hockey Lietuva“ atstovas Mindaugas Marcinkevičius sakė, kad ši įstaiga turi patirties projektuojant tokius objektus, o dar daugiau jos turįs jis pats.
Pateiktuose ledo arenos projektiniuose pasiūlymuose rašoma, kad jie rengiami pagal Klaipėdos savivaldybės patvirtintą projektavimo techninę užduotį. Ši užduotis su projektiniais pasiūlymais nėra paskelbta. Žemės sklypas, Paryžiaus komunos g. 5, kuriame numatyta statyba, yra 3,2399 ha ploto. Čia projektuojamo iki 15 metrų aukščio, dviejų aukštų su antresole pastato bendrasis plotas sieks iki 10 tūkst. kv. m.
Projektuojamos susisiekimo jungtys su Malūno Tvenkinio bei Paryžiaus komunos gatvėmis. Kadangi projektuojamas ledo arenos pastatas turi tam tikrą technologinę specifiką (temperatūrinio režimo optimalų palaikymą pastate), dalį pastato numatyta projektuoti žemiau esamo žemės lygio. Automobilių statymo vietos projektuojamos vakarinėje ir šiaurinėje sklypo dalyje į kurias bus patenkama iš Malūno Tvenkinio bei Paryžiaus komunos gatvių. Numatyta įrengti 223 vietas automobiliams, tarp jų – devynias neįgaliųjų transportui, įskaitant A tipo bei 45 vietos elektromobiliams su įkrovimo stotelėmis. Papildomai projektuojamos 8 vietos autobusams.
Šių metų pradžioje savivaldybė ir „Hockey Lietuva“ sutarė, kad savivaldybė, perėmusi parengtą techninį projektą, galėtų jį įgyvendinti savo biudžeto lėšomis bei vėliau priimti sprendimus dėl naujai sukurto infrastruktūros valdymo ir naudojimo.
„Šalys susitaria, kad tuo atveju, jei per 5 (penkerius) metus nuo ledo arenos statybą leidžiančio dokumento gavimo dienos ledo arenos statybos pagal projektą nebus pradėtos, asociacija turi teisę pareikalauti grąžinti projektą ir visas perduotas teises į projektą asociacijai, o savivaldybė privalo grąžinti projektą asociacijai kartu su visomis jai perduotomis teisėmis”, – rašoma dokumentuose.
„Privalome užtikrinti infrastruktūrą, kuri atlieptų bendruomenės lūkesčius ir kurios įrengimas būtų adekvatus kainos atžvilgiu. Nauja arena Klaipėdoje patenkins ne tik ledo ritulininkų poreikius, čia galės vykti ir dailiojo čiuožimo treniruotės bei varžybos, mieste taip pat atsiras akmenslydžio salė, kuri bus pirmoji Lietuvoje. Klaipėdoje žiemos sporto šakų bendruomenė yra ženkliai didesnė nei šiuo metu gali sportuoti „Akropolio“ ledo arenoje. Tikiuosi, kad atsidarius arenai, Klaipėda bus įtraukta į žiemos sporto šakų renginių žemėlapį bei taps ledo ritulio, dailiojo čiuožimo ir kitų vietinių žiemos sporto klubų pagrindine baze“, – trečiadienį išplatintame pranešime spaudai cituojamas Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.
Jame taip pat teigiama, kad „ieškant geriausių sprendimų“, kiekvieną savaitę dėl šio projekto vyksta savivaldybės specialistų ir asociacijos atstovų susitikimai.
Anksčiau mieste pagal koncesijos sutartį toje pačioje vietoje ketinta statyti sporto ir laisvalaikio kompleksą, kuriame būtų ne tik ledo sporto šakoms reikalinga infrastruktūra, bet ir kitos sporto aikštelės, komercinės patalpos, tačiau ženkliai išaugus statybos kainoms ir miesto Tarybai nepritarus, kad bendra sutarties vertė būtų didinama iki beveik 51 mln. eurų, koncesijos sutartis neįsigaliojo.
„Viešojoje erdvėje buvo kalbama ir apie 72 milijonus eurų. Mūsų požiūriu – tai pernelyg didelė suma, kuri pareikalautų didžiulių išlaidų iš miesto biudžeto, todėl naujų sprendimų paieškos buvo būtinos“, – sako A. Vaitkus.
Jau geriau toj vietoj pastatytų gyv., namų kvartalą, o ledo areną statyti prie Palangos plento (kitoj kelio pusėj Ermitažas)kur buvo atlikta studija ir ten numatytas sporto miestelis su maniežais, stadionu, žodžiu reikia sukelti į vieną vietą visas sporto šakas o ne mėtyti po visą Klaipėdą, juk taip.
Visiškai netinkama vieta, ieškokite kitą. Gal prie Žalgirio arenos? Ten ir automobilių aikštele yra.
O kodel išskiriama tik viena sporto šaka ir skiriama visas plotas tik jai? Truksta Jaunimui ir kitu sporto saku, kaip
Beisbolas, kodel negalima tokiam
Dideliam
Plote italpinti ir dar kota sporto saka?? Labai tikiuos, kad neiskirs visos zalumos ir nepatapsime
Plynlaukiu…. Vilnius, Kaunas ir ten zalumos apsciai…. Man asmeniskai Klaipeda virsta i metaliniu, “surudyjusiu” dezučiū miesta, kaip tikri senoviniai Jūriniai konteineriai… o gal toks or tikslas??? Valdininkai atkreipkite demesi i daugumos nuomone o ne tik elito!
Aikštelės automobiliams visada gerai. Reketininkai su parkomatais viską sugadina, bet čia ne apie tai. Viena ledo arena užkampyje virto teniso kortai, kodėl čia turėtų būt kitaip?
Kvailas sprendimas, pagrindinė gyventojų koncentracija yra pietinėje pusėje,tai ten ir reikia arenos.
manau iš pietinės pusės vaikai ten nedaug lanko ledo ritulio treniruotes. O be to – visus juos veža tėvai, nes visa įranga yra sunki ir autobusais neprivažinėsi ir nepanešiosi
O ko nestato šito komplekto šiauriniam miesto rajone? Ramybės trūks ten? Ir taip šita gatvė jau užgrūsta.
unikalaus „planavimo” LT miestas- šalia pagrindinių miesto gatvių, sankryžų sklypus prakalė kebabinių, benzokolonkių, plovyklų statyboms, o pakampėse ir kvartalų gilumoje, kur nėra ir nebus jokio visuomeninio tr. privažiavimų, planuoja statyti miestiečių gerovei ir galėsiančius miestą puošti prestižinius visuomeninius objektus. Po to stebisi kodėl tokiame kaime tokie tokie tr. kamščiai ir lipdo šviesoforų miškus. Merai ir pažadai keičiasi, požiūris stabilus.
Ledo ritulio treniruotes lankančius vaikus tėvai atveža su visa ekipiruote iki arenos, todėl ir būtina talpi aikštelė. Su autobusu neprivažinėsi.
O nuo automobilio iki rūbinės tėvai su arkliai davėža ekupiruotę? Tad išvada vaikai pestutę turi daeti iki treniruotės
Nueiti keliasdešimt metrų nuo automobilio su krepšiu, kurio dydis 100x40x40 maždaug, svoris 15kg plius lazda 8 metų vaikui dar įmanoma, važioti autobusu per visą miestą ar net toliau nelabai
gal jau praėjo tie laikai, kai ekipuotę vaikai turi tąsytis su savim 🙂 Jei nedaeina kaip tai reikėtų išspręsti, pažiūrėkite užsienio pavyzdžius.
Ledo arenoj projektuojamos džiovyklos, kur vaikai galės palikti aprangas išdžiovinti ir pasišvilpaudami, rankomis kišenėse, eiti namo. Neabejojama, kad tas švilpimas užklius Rumpiškės kvartalo gyventojams, kurie po 50 gyvenimo metų taip ir nepastebėjo, kad gyvena nebe miesto pakrašty, o centre. Vaikai švilpauti bus mokinami paukščių balsais, kad Rumpiškės gyventojams būtų sukurtas gyvenimo tarp paukščiais aptuptų medžių vaizdas
Kokie visi protingi 😁bet nei vienas realios situacijos net nenumano 🙈 netilps tose džiovyklose tie daiktai, Klaipėdoje yra 3 ledo ritulio klubai, kiekviename po 100 ir daugiau vaikų, plius suaugę. Kaune yra du mažesni klubai ir tai netelpa daiktai 😁
Bet tai, manau, yra laikinas dalykas. Tai reikia vertinti su 15-20 metų – ne mažesne perspektyva.
Kokie miesto vystymo tempai bus po šitiek metų, šiandien gal ir sunkoka pasakyti. Elektros tinklus, dujotiekį galima lengviau nutiesti, o aprūpinimo vandeniu klausimas išlieka labai aktualus visais laikais.
Per tuos daugiau nei 30 metų neteko man skaityti programos, kuri atskleistų situaciją 20-30 metų į priekį, kiek augant Klaipėdos miesto gyventojų skaičiui pramonei gali reikėti geriamojo vandens ir kaip miestas juo bus aprūpintas.https://ve.lt/nuomones/klaipedoje-per-mazai-tiltu
ilgų debatų nutarta, kad Klaipėdą reikia aprūpinti iš Minijos upės paimtu vandeniu, kuris į miestą patektų per Vilhelmo kanalą. 1971-1972 metais nuspręsta pietinėje miesto dalyje vystyti trečiąją vandenvietę. Tai ir nulėmė miesto vystymąsi į ilgį.
Ar pasitvirtino tas sprendimas su trečiąja vandenviete?
Jau praėjo daug metų, laikai kiti. Nesuprantu, kodėl atsisakyta antrosios vandenvietės. Dabar mieste geriamo vandens poreikis žymiai sumažėjo, nes pasikeitė ir statybos, ir gamyba, tad mažiau reikia geriamojo vandens.https://ve.lt/nuomones/klaipedoje-per-mazai-tiltu