Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-06-26 |
Dvi uostamiesčio žurnalistės – Adelė Žičkuvienė ir Palmira Martinkienė, bendru Dviejų Žemaičių slapyvardžiu 2018 metais išleidusios atsiminimų knygelę „Išdraskytų lizdų gandrai: „pyliavų bylos” pėdsakais”, pristato naują, papildytą šios istorijos leidimą.
Naujasis leidinys pakeitė ir savo dizainą, tapo modernesnis – jį profesionaliai sumaketavo Rasa Marcinkevičienė. Papildytą knygelę už asmenines autorių lėšas išleido Sauliaus Jokužio leidykla. Palmiros Martinkienės nuotr.
Pasak iniciatyvos sumanytojos A. Žičkuvienės, galimybė papildyti leidinį dar vienos šeimos, sovietų nuteistos 1949-aisiais Salantuose vykusiame teisme, istorija atsirado po to, kai pirmoji knygelė jau buvo išleista.
„Su manim susisiekė irgi tame pačiame teisme, kuris minimas pirmojoje knygelėje, nuteistos Stanislavos Vyšniauskienės sūnus Stanislovas, kuris tuo metu buvo dar vaikas, bet daug ką gerai pamena. Taip šalia trijų nuo sovietų nukentėjusių šeimų – Mišeikių, Rimkų ir Panemunių istorijų, atsirado ir ketvirtoji, Vyšniauskų šeima, kurios artimųjų prisiminimais ir papildėme naująjį leidinį”, – sakė buvusi ilgametė „Lietuvos žvejo” bei „Klaipėdos” žurnalistė.
Minėtame teisme S. Vyšniauskienei išvengti belangės padėjo tik tai, jog ji buvo daugiavaikė motina, pripažinusi savo „kaltę”, tad ji buvo nuteista lygtinai.
„Po minėto teismo jau nei Vyšniauskai, nei kiti kaimynai nebesvarstė, ar stoti į kuriamą „Sonteklės” kolchozą. Ateinančių išvaduoti amerikonų nebelaukė. Išsipildė dainuškos „verkė gaidys ir višta, prie kolchozo pririšta”, žodžiai”, – rašoma papildytame leidinyje.
A. Žičkuvienė džiaugėsi, jog Vyšniauskų artimieji išsaugojo kelis pyliavų bei kitų tuomečių mokėjimų kvitus, kurie spausdinami naujajame leidinyje, suteikdami jam dar didesnės istorinės autentikos bei išliekamosios vertės.
Naujasis leidinys pakeitė ir savo dizainą, tapo modernesnis – jį profesionaliai sumaketavo Rasa Marcinkevičienė. Papildytą knygelę už asmenines autorių lėšas išleido Sauliaus Jokužio leidykla.
„Seniai beskaičiau tokį šiltą ir malonų, nedidelės apimties leidinuką. Moteriškai parašytas. Vyrai taip jausmingai neparašytų. Minima Macikų koncentracijos stovykla prie Šilutės. Ilgą laiką gyvenome ir nežinojome, kad šalia mūsų yra toks pragaras. Po karo niekas nebuvo pakeista ir ten vyko tokie patys žiaurumai. Po karo pirmi dešimtmečiai buvo itin baisūs. Žmonės būdavo sužlugdomi ir dar turėdavo dėkoti už tai „tėvynei, kur žmogus galėjo kvėpuoti labai plačiai”. Negaliu pakęsti to sovietinio laikotarpio ir džiaugiuosi, kad tokios knygos rašomos. Reikia, kad jaunimas, visi žmonės žinotų”, – 2018 m. vasarą Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje pristatant pirmąją knygelę kalbėjo muziejininkas Saulius Karalius.
Knygynuose naujasis leidinys platinamas nebus, bet kelis jo egzempliorius autorės pažadėjo palikti Klaipėdos Ievos Simonaitytės bibliotekoje, kurioje galima rasti ir pirmąjį knygelės leidimą.
„Atvira Klaipėda” yra informacinis leidinio rėmėjas.
Vyšniauskų artimieji išsaugojo kelis pyliavų bei kitų tuomečių mokėjimų kvitus, kurie spausdinami naujajame leidinyje, suteikdami jam dar didesnės istorinės autentikos bei išliekamosios vertės. Palmiros Martinkienės nuotr.
INFORMACIJA
Kūrinys remiasi konkrečiu 1949 metų žiemą Salantuose vykusiu parodomuoju sovietinio teismo nuosprendžiu, kuriuo dėl neva valstybei neatpiltų pyliavų buvo nuteista ir į lagerius išsiųsta per 20 aplinkinių Žemaitijos kaimų ūkininkų ir valstiečių.
Pasakojimas pateikiamas mergaičių, pokario vaikų, lūpomis, joms bei dar keliems tų įvykių liudininkams prisimenant toli gražu ne vien tik liūdnus ir graudžius, bet ir linksmus, smagius, juokingus nutikimus. Kūrinyje atsiskleidžia gana išsami 5-7 dešimtmečių Žemaitijos kaimo, žmonių tarpusavio santykių panorama, perteikta lengva pasakojamąja kalba.
Parašykite komentarą