Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-06-25 |
Šalies vadovas Gitanas Nausėda apgailestauja, kad šios kadencijos valdančiajai daugumai nepavyko įgyvendinti mokesčių reformos. Anot jo, dėl nepriimtų sprendimų nukenčia valstybės biudžetas, taip pat tebevyrauja didelis mokestinis neteisingumas.
„Šiandien mes vis dar stokojame realių pastangų siekti didesnio pajamų apmokestinimo progresyvumo. Aukštų pajamų mokesčių tarifai negali ir toliau priklausyti nuo veiklos formos. Tai atveria kelią dideliam mokestiniam neteisingumui. Nukenčia ir valstybės biudžetas. Neatsitiktinai poreikį kurti teisingesnę ir paprastesnę mokesčių sistemą, kuri atlieptų augančius finansavimo poreikius, visai neseniai pabrėžė Valstybės kontrolė“, – antradienį Seime skaitydamas metinį pranešimą teigė G. Nausėda.
„Todėl tenka apgailestauti, kad šios kadencijos Vyriausybė galutinai palaidojo mokesčių reformą, kuri iš tiesų galėjo tiek užtikrinti didesnį sistemos teisingumą, tiek ir atnešti papildomų biudžeto pajamų. Jau girdėjome, kaip šis uždavinys, bandant nusiplauti atsakomybę po ketverių sugaištų metų, lengva ranka perkeliamas kitos kadencijos Seimui“, – kalbėjo jis.
Šalies vadovas ragino dėl mokesčių reformos ieškoti kuo didesnio sutarimo bei įvardijo šį klausimą kaip vieną svarbiausių prieš artėjančius Seimo rinkimus.
„Mokesčių sistemos reforma išties galėtų tapti vienu iš svarbiausių Seimo rinkimų klausimų. Tik svarbu nepamiršti, kad šiuo klausimu visi žaidžiame vienoje komandoje. Už vieną, nedalomą Lietuvą, – sakė prezidentas. – Sprendžiant dėl mokesčių, kaip ir švietimo ar nacionalinio saugumo klausimais, mums reikalinga nuoširdi bendrųjų vardiklių paieška. Reikalingas supratimas, įsiklausymas ir nuolatinis dialogas. Su kuo mažiau demonstratyvių išsišokimų ar atsitraukimų“.
ELTA primena, kad praeitais metais po ilgo laukimo Finansų ministerijos pristatyta ir Seime pateikta mokesčių reforma – paketą sudarė septynių įstatymų projektų pakeitimai, iš kurių trys teikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Buvo numatyti didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai, daugiau asmenų priėmus reformą turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka, tačiau reforma užstrigo.
Nors praėjusių metų birželį po pateikimo buvo pritarta visam paketui, rugpjūčio pabaigoje posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais. Spalio mėnesį buvo grįžta prie nekilnojamo turto mokesčio, svarstymo stadijoje jam buvo pritarta, projektą parėmus keliems socialdemokratams, tačiau projektui paramos neišreiškė koalicijos partneriai „laisviečiai“.
Skaitydamas penktąjį metinį pranešimą, prezidentas negailėjo kritikos iš pareigų pasitraukusiai Monikai Navickienei. Šalies vadovas pastebėjo, jog skaidrumo standartų ir sąsajų su verslais kartelė yra nuleista labai žemai.
Anot prezidento, stebina ir tai, jog paaiškėjus faktams apie M. Navickienės kelionę su už sukčiavimą kalėjusio Vilhelmo Germamo privačiu lėktuvu skamba frazė „aplinka kalta“.
„Čia, gerbiamieji, ketinau padėti tašką. Deja, pastarieji įvykiai neleidžia to padaryti. Kaip atsitinka, kad sąsajų su verslais kartelę nuleidome taip žemai, jog pasiskraidymo su kriminalinės praeities asmeniu faktui iškilus į viešumą viskas, ką sugebama ištarti, yra tas senokai begirdėtas „ministrė nekalta, aplinka kalta“, – baigdamas skaityti metinį pranešimą Seime sakė G. Nausėda.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTOS turinį be ELTOS raštiško sutikimo draudžiama
Parašykite komentarą