Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-06-21 |
Europos Sąjungos Tarybai praėjusį ketvirtadienį patvirtinus naująjį Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) reglamentą, kuriame Lietuvos siūlymu numatoma naujos europinės vėžės geležinkelio linijos iki Klaipėdos plėtra, šį penktadienį uostamiestyje pasirašytas memorandumo dėl bendradarbiavimo įgyvendinant tokį projektą.
Parašą ant memorandumo dėjęs susisiekimo ministras Marius Skuodis, pernai tikinęs, kad statybos darbus realu pradėti 2030-aisiais, šįkart jau susilaikė nuo konkrečių datų minėjimo.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Susisiekimo ministerija praėjusią savaitę skelbė, kad vadovaujantis reglamento reikalavimais, Lietuvoje bus rengiama geležinkelių tinklo architektūros galimybių studija, kuri įvertins viso Lietuvos geležinkelių tinklo parėjimo prie europinės vėžės standarto galimybes ir etapus, tarp jų ir geriausias geležinkelio linijos į Klaipėdą alternatyvas. Tikimasi parengti bendrą Baltijos šalių koordinuoto geležinkelių tinklo perėjimo prie europinės vėžės standarto planą.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis pernai lapkritį dėstė, jog tikslas yra iki 2030 m. pradėti tiesti europinę vėžę greitajam traukiniui Vilnius–Klaipėda. Anot jo, galimos kelios alternatyvos. Preliminarios jų lokacijos: 1) per Šiaulius; 2) nuo Kauno per Tauragę arba Pagėgius; 3) nuo Kazlų Rūdos per Tauragę. Jos minimos ir dabar.
Martyno Vainoriaus nuotr.
Minėtą memorandumą be M. Skuodžio dar pasirašė „LTG Infra“, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovai ir Klaipėdos miesto bei rajono merai. Memorandumą pasirašiusios šalys sutarė priimti bendrą sprendimą dėl optimalios geležinkelio vėžės trasos į Klaipėdą alternatyvos.
Po pasirašymo surengtos spaudos konferencijos metu M. Skuodis teigė, jog iki birželio 13 d. tokia vėžė buvo tik vizija ir Lietuvos poreikis.
„Nuo tos dienos, kai pavyko įtikinti parnerius Europos Sąjungoje, ši jungtis tapo ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sąjungos klausimu, pripažinta jos svarba. Jau kalbėjome, kokia ji galėtų būti, vyko pirmosios diskusijos, kaip ji galėtų eiti – pro Tauragę, arčiau magistralės ar per Šiaulius“, – kalbėjo ministras.
M. Skuodis teigė, jog, jo nuomone, Klaipėdos uostui būtų geriau turėti naują jungtį iš pietų, nes iš šiaurės ją jau turi.
Pasak ministro, svarbus aspektas yra ir traukinių greitis – M. Skuodžio įsitikinimu, kelionė iš Vilniaus į Klaipėdą turi trukti ne daugiau nei dvi valandas, kaip kad bus iki Rygos.
Ministras teigė dabar negalintis pasakyti konkrečių projekto įgyvendinimo datų, bet tikisi, kad studija bus užbaigta per metus, o po to jau būtų galima judėti teritorijų planavimo link. Kartu jis pabrėžė, jog Europos Sąjunga pirmuoju prioritetu laiko „Rail baticos“ užbaigimą ir po to jau būtų galima judėti su rangos darbais Klaipėdos kryptimi.
Pasak M. Skuodžio, Seimas yra priėmęs sprendimus, kuriais transeuropinis tinklas yra laikomas aukščiausio prioriteto projektu, tad esą yra galimos visos maksimaliai suprastintos procedūros.
Ministro teigimu, tinkamiausiai vieta nuolat aptarti šio projekto eigą bus Uosto plėtojimo taryba.
Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus teigė, jog miestui labiausiai patraukli yra alternatyva, numatanti vėžę palei greitkelį Vilnius-Klaipėda. Anot jo, yra akivaizdu, kad Palangos oro uostas nebus taip išvystytas, kad galėtų užtikrinti tin gerą regiono pasiekiamumą, tad tokia vėžė yra itin reikalinga. Jis taip pat pat priminė, jog laikosi nuomonės, kad į uostą kroviniai turi patekti ir per pietinę dalį, o tai galinčio reglamentuoti Vyriausybės nutarimo projektas buvo parengtas ir pateiktas dar 2020 metais.
Uosto direkcijos vadovas Algis Latakas savo ruožtu akcentavo, kad nutiesus „Rail baticą“ ir neturint europinės vėžės į Klaipėdą Rygos ir Mugos uostai įgytų didžiulį konkurencinį pranašumą ir galėtų tapti į pietus, Lenkiją gabenamų krovinių centrais. Klaipėda tokiu atveju esą likti „Klaipėdos ir Gargždų uostu“.
Klounai prieš rinkimus. 5 metus vėluojančiai Europinei Rail Baltic linijai užbaigti ir traukiniams įsigyti pinigų neturi, o jau peza apie greituosius traukinius į Klaipėdą.
Džiugu, kad planuoja greitojo traukinio atšaka į Klaipėdą. Susisiekimo problema su likusia Lietuva Klaipėdoje labai opi. Tai džiugu, kad ši problema bus sprendžiama.
O, naujas pinigų „įsisąvinimo” ir paskolų brendžio dėžutėje etapas? Tai kiekai žmonių gyvenimus šykart griaus?