Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2024-05-14 |
7883 klaipėdiečiai (11,83 proc.) iš 67 346 dalyvavusiųjų pirmajame prezidento rinkimų ture balsavo už atvirai prorusišką kandidatą Eduardą Vaitkų. Viešojoje erdvėje net pasirodė pranešimų, esą kai kurie uostamiesčio rusakalbiai buvo įsitikinę, jog balsuoja už dabartinį miesto merą Arvydą Vaitkų.
Nenuostabu – kai daugybę metų gyvendamas Lietuvos uostamiestyje lietuviškai sugebi suregzti vos vieną kitą sakinį, kai pagrindinis „žinių” šaltinis yra propagandiniai, atvirą melą bei tūžmingą neapykantą Vakarams transliuojantys Rusijos TV kanalai, kas ten supaisys tų litovcų vardus bei kuo vienas Vaitkus skiriasi nuo kito Vaitkaus.
Palmiros Martinkienės nuotr.
Po pirmojo rinkimų turo, kurio rezultatai mane asmeniškai nudžiugino, rožiniai akiniai turėjo nukristi ir tiems mūsų šalies politikams bei įvairaus plauko tolerastams, kurie iki šiol išsijuosę tvirtino esą Lietuvos rusakalbiai yra lojalūs mūsų šaliai ir, gink Dieve, nesižavi teroristine kaimyne.
Nuostabos dėl daugiau nei 7 proc. rinkėjų balsų šalyje surinkusio E. Vaitkaus neslėpęs dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda suskubo teisintis esą pats asmeniškai prieš rinkimus lankėsi ir Šalčininkų rajone, ir Visagine, tarsi tai kaip nors galėtų pakeisti minėtų regionų žmonių mentalitetą. O gal tikėtasi, kad tai padės antrajame rinkimų ture nugvelbti vieną kitą jų balsą?
Tačiau iš dalies G. Nausėda yra teisus – politikai toli gražu ne viską padarė, kad tautinių mažumų atstovai nesijaustų atstumtieji Lietuvoje. Pirmiausia, ko Lietuvos politikai per daugiau nei 30 nepriklausomybės metų nepadarė – tai nebandė išardyti rusakalbių aplinkos burbulo, nekeisdami mokymo jų mokyklose rusų kalba į mokymą lietuvių kalba.
Net ir per kandidatų diskusijas vos trys iš jų (Dainius Žalimas, Giedrimas Jeglinskas bei Ingrida Šimonytė) kalbėjo apie tai, jog lietuviškose mokyklose antroji pasirenkamoji užsienio kalba turėtų būti ne rusų, o kokia nors kita Europos Sąjungos valstybės kalba, tačiau NĖ VIENAS net neužsiminė apie būtinas permainas rusakalbių mokyklose.
Politikų kalbos apie didesnį dėmesį tautinėms mažumoms bus nieko vertos tol, kol nebus imtasi ryžtingų žingsnių, iš esmės reformuojant rusakalbių mokyklas, ką jau aktyviai daro Latvija ir Estija, nebijodamos sklindančių grasinimų iš Rusijos.
Tuo metu Lietuvos politikai, panašu, yra drąsus tik savo kalbomis virpindami orą, o ne imdamiesi konkrečių veiksmų.
Tad mažieji Lietuvos piliečiai, nuolat gyvendami rusakalbėje aplinkoje, girdėdami savo tėvus kartojant Rusijos propagandistų mintis apie Ukrainos „fašistus”, mokykloje kalbantys tik rusiškai, galbūt dar atitinkamai „paorientuojami” ir dalies mokytojų (prisiminkime ne tokį seną įvykį Klaipėdoje), išauga (su kai kuriomis išimtimis) ne Europos Sąjungos valstybės – Lietuvos, o praėjusio amžiaus pabaigoje užstrigusios agresyvios valstybės piliečiais.
Toks dvilypis, iškreiptas pasaulio vaizdo bei vertybių suvokimas pirmiausia yra žalingas jiems patiems, nes iš jaunų žmonių atimama galimybė gyventi pilnavertį, įdomų, spalvingą gyvenimą, neužnuodytą kenksmingo ideologinio tvaiko, trukdančio visapusiškam asmenybės vystymuisi.
Tad būsimam šalies vadovui (ar vadovei) prieš antrąjį rinkimų turą linkėčiau pirmiausia baigti manipuliuoti tuščioms kalbomis apie būtinybę rūpintis tautinėmis mažumomis, tarsi jos būtų kuo nuo išskirtinės ar neįgalios, tinkamai susidėlioti prioritetus ir pradėti iš esmės spręsti kitataučių integracijos į lietuvišką aplinką bei kultūrą problemas.
O geriausia bei veiksmingiausia tai daryti nuo pat mažų dienų, Lietuvos Respublikos piliečius ugdant ne tautinių mažumų mokyklų burbuluose, o lietuviškose mokyklose ir darželiuose – taip, kaip nacionalinėmis tų šalių kalbomis yra ugdomi vaikai daugelyje pasaulio valstybių.
P. S. Negaliu nepritarti „Eltos” išplatintoje informacijoje cituojamai politikei:„Premjerė Ingrida Šimonytė nemano, kad aktyviai prokremliško naratyvo skleidimu kaltinamą Eduardą Vaitkų rinkimuose palaikiusioms savivaldybėms reikėtų skirti ypatingą dėmesį. Pasak jos, „sentimentus praeičiai“ jaučia ne tik Visaginas ir Šalčininkai, tad, pažymi premjerė, tokio požiūrio keitimas – kantrybės reikalaujantis procesas.„Man atrodo, su visa Lietuva reikia daryti tą patį. Lietuva turi toliau keliauti pažangos keliu, spręsti kasdienines problemas, kelti gerbūvį, gerinti infrastruktūrą, gerinti viešųjų paslaugų kokybę. Tą reikia daryti visur, ne tik rytų Lietuvoje“, – antradienį žurnalistams Seime teigė I. Šimonytė.
Palmira, Jūs tikrai esate žurnalistė?
Labai emocionalus straipsnis, labai šališkas, klikbaitinis, faktai sumaišyti su stereotipais. Neprofesionalu.
Pseudo-žurnalistė tikrai nepasidomėjo – kas ir kaip yra dėstoma mokyklose, kur ugdoma rusų kalba. Kada žurnalistė bendravo su rusakalbiais mokinių tėvais paskutinį kartą?
Keletas faktų – emocionuojančios žurnalistės bendram išprusimui.
Rusakalbiai vaikai pradeda mokytis lietuvių kalbos jau vaikų darželiuose – ar girdėjot apie tai? Visose mokyklose lietuvių kalba yra dėstoma vienodai – kaip gimtoji, visur. „Rusiškose” ir „lenkiškose” mokyklose nuo 5 klasės lietuvių kalbos pamokų daugiau nei gimtosios kalbos. Daug vadovėlių ir darbo sąsiuvinių yra lietuvių kalba.
Beje, gal pamiršot, kad Šalčininkų rajone gyvena daugiausiai lenkai??
Beje, dauguma rusakalbių moka lietuvių. Įrodykit, kad nesu teisi. Arba baikit skleisti stereotipus.
Jūsų straipsnis yra nesantaikos kurstymas prieš rinkimus, kai trūksta esminių faktų. Gal panagrinėkit temą giliau. Nedarykit sau gėdos kaip žurnalistei. Tai žema kokybė.
Tai yra publikacija, spausdinama NUOMONIŲ rubrikoje, jei žinote, ką tai reiškia. Tai viena. Antra. O kur rašoma, kad rusakalbėse mokyklose nemokoma lietuvių kalbos? Ne apie tai kalba. Ir trečia – ačiū už jūsų išsakytą NUOMONĘ.
E.Vaitkus pasakė tiesa.
Ir jis už Lietuva. Z.Vaišvila pruorusiškas?
Manau, kad rusiškų mokyklų uždarymas mūsų „vatnikų” simpatijų Maskvai neprigesins, o rusakalbiams neįpūs meilės Lietuvai. Efektas bus atvirkščias, padėtis tik pablogės. Todėl pritariu nuosaikiai politikai. Galime didžiuotis, kad turime tautinių mažumų nacionalinių mokyklų. Retai kur Europoje taip yra, todėl esame geras ir sektinas pavyzdys kitiems.
Nepamirškim, kad tautinės mažumos dirba Lietuvoje ir Lietuvos labui, tarnauja kariuomenėje, moka mokesčius, taigi, įneša savo dalį ir į mokyklas, ir į šalies gynybą.
Stebiuosi, kad keliamas ažiotažas dėl Vaitkaus sėkmės. Norime, kad demokratinėje šalyje nebūtų kitaminčių, kad būtų išsakoma tik viena valdžios aprobuota nuomonė? Į Maskvos glėbį Vaitkus mūsų nenutemps. Verčiau įsiklausykime į jo kritiką vidaus ar europinės politikos klausimais. Ramiai, neprasivardžiuodami… Gal rasime ką taisytino? Ko bijome, jei esame teisūs? Tiesa nebijo melo, tai melas bijo tiesos!
O tu grasini, ruzzkeli? Tokie grasinimai yra apibrėžti LR baudžiamojo kodekso, tad atsargiau su tais grąsinimais, kad paskui nereikėtų kelnyčių neužsimovus bėgti į tevynę šūdų ruziją smirdinčio troleibuso vairuotoju dirbti ;))
Seniai laikas naikinti rusakalbių mokyklas,tik kad politikams ne tas galvoje.
Kaunas, rusakalbiu (2011ais) 3.8%, uz Vaitku 4.6%
Klaipėda, rusakalbiu 16%, uz Vaitku 11.8
Isvada – straipsnis i atviraskaunas.lt
Martinkiene , tu galvoji,kad gal nemirtinga esi?;))
Vaitkus – lietuvis, ponaite, atvirai proputinisko savivaldybes deputato gyneja – lietuve, ponaitis, atvirai proputinisko kandidato JAV rinkimu stabo vadovas ir siaip Putino fanas – lietuvis